„Toksika“ paskelbė konkursą naujam rangovui pavojingų atliekų deginimo įrenginiui užbaigti. Pasiūlymų laukiama kovo pradžioje.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
UAB „Toksika“ paskelbė konkursą naujam rangovui, kuris turės pašalinti pavojingo atliekų deginimo įrenginio, statomo Šiaulių rajone, trūkumus, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Bendrovė pasiūlymų lauks kovo pradžioje ir tikisi, kad naujasis rangovas pašalins technines problemas bei užbaigs likusius įrenginio statybos darbus, kad įrenginys atitiktų aplinkosaugos reikalavimus. Buvęs rangovas atsisako ištaisyti visus trūkumus, todėl ir nuspręsta skelbti konkursą naujam rangovui, nors dar šių metų pradžioje Šiauliuose viešėjusi naujoji Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė išsakė priešingą Ministerijos poziciją – darbus turėtų užbaigti pirmasis rangovas, tačiau, panašu, buvo pasiektas kitoks susitarimas.
Nustatė trūkumų
Trūkumų praėjusių metų pabaigoje nustatė bendrovės pasamdytas nepriklausomas ekspertas – technikos mokslų daktaras iš Šveicarijos Kristofas Miuleris, kuris specializuojasi panašių įrenginių statyboje. Kiek kainavo eksperto paslaugos, bendrovės atstovai neatskleidžia.
Bendrovė prieš keletą mėnesių buvo išplatinusi pranešimų, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys turėtų būti baigtas ir pradėti veikti šių metų vasarą. Įrenginys turėjo būti užbaigtas prieš metus, tačiau iki šiol vėluojama pradėti deginti atliekas dėl kilusių defektų. Neoficialiais šaltiniais nurodoma, kad atliekų deginimo metu neužtikrinama reikiama temperatūra, todėl nesudega visos pavojingos medžiagos, tad kyla pavojus aplinkai.
Nesėkmingiausias projektas
Išplatintuose pranešimuose UAB „Toksika“ nuolat pabrėžia, kad visi patirti nuostoliai bei defektų šalinimo išlaidos bus išieškomos iš pirmojo rangovo, tačiau kyla abejonių, ar bus ką išieškoti.
Ministrė B. Vėsaitė viešai buvo pasisakiusi, kad dėl vėlavimo užbaigti įrenginio statybas Lietuva jau neteko 2 milijonų eurų paramos (apie 7 milijonai litų). Taip pat kyla grėsmė, kad jeigu ir toliau nepavyks pašalinti trūkumų, teks grąžinti 28 milijonus eurų (apie 97 milijonus litų), kuriuos skyrė Europos Komisija. Ministrės žodžiais, tai būtų pirmasis toks įvykis šalies istorijoje, o pats projektas yra labai nesėkmingas.
