Devintajame dešimtmetyje gyventojai kaip kompensaciją neatlygintai gavo žemės sklypų. Šiuo metu sklypai skendi pelkėje.
Vadimo Simutkino nuotr.

Mindaugas JANULIONIS
Gyventojai, turintys žemės Naujojo medelyno kvartale ir teritorijose prie Garažų ir Paitaičių gatvių Šiauliuose, yra priversti mokėti žemės mokestį, tačiau negali ja naudotis, o tai tęsiasi jau daugiau kaip dvidešimt metų. Šią problemą svarstė Šiaulių miesto savivaldybės ūkio ir plėtros komitetas kartu su gyventojais bei Lietuvos Žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus (LŽSS ŠS) atstovais.

Gražino nenaudojamą žemę
Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, dar devintajame dešimtmetyje kai kurie gyventojai gavo žemės sklypų neatlygintinai kaip kompensaciją už turėtą žemę Šiaulių mieste, tačiau ja vis dar neįmanoma naudotis, o mokesčius mokėti reikia. Nors miesto savivaldybė įsipareigojo įrengti infrastruktūrą, šie žemės sklypai baigia užpelkėti, o elektros bei kelių juos pasiekti iki šiol nėra.
Abiejuose kvartaluose teritorijos pirmiausiai turėjo būti detaliai suplanuotos, po to nutiestos žvyruotos gatvės ir atvesta elektra, o tik po to žemė grąžinta savininkams. Realybėje viskas padaryta priešingai – detalus kvartalų planavimas atliktas, žemės sklypų suteikimas taip pat atliktas, bet būtinos komunikacijos neatvestos, motyvuojant, kad nėra lėšų ir iš viso savivaldybei nepriklauso atvesti jokių komunikacijų. Negana to, Naujasis medelynas, esantis pelkėtoje vietoje, baigia užpelkėti ir ištisus metus dirvožemio paviršiuje tyvuliuoja vanduo. Teritorija prie Garažų gatvės yra iš visų pusių apjuosta giliais melioracijos grioviais, kurie nėra kanalizuoti, tad žmonės tikrąja tų žodžių prasme negali įkelti kojos į savo žemę. Šioje teritorijoje taip pat nėra žvyruotų gatvių ir elektros.

Savivaldybė kratosi atsakomybės
Anot LŽSS ŠS tarybos pirmininko Evaldo Danilovo, žmonės jau ilgus metus kreipiasi į savivaldybės administraciją klausdami, kodėl nėra elektros ir privažiavimo prie nuosavos žemės, tačiau Savivaldybė tiesiai šviesai atsako, kad čia ne jų problema – esą žemė atsiimta, infrastruktūra – savininkų problema.
E. Danilovas „Šiaulių naujienas“ patikino, kad pagal 1997 gruodžio 3 dienos vyriausybės nutarimą Šiaulių miesto savivaldybė įsipareigojo nutiesti žvyruotus kelius bei atvesti elektrą ir tik tada suteikti piliečiams sklypus. „Tačiau tik atlikus detaliuosius planus, žmonėms iš karto buvo gražintos žemės, o gatvių ir elektros nėra iki šiol“, – dėsto E. Danilovas. „Vyriausybės nutarimas nurodo, kad jeigu sklypai yra suteikti iki tol, kol nėra nutiestos gatvės ir atvesta elektra, šias procedūras privalo atlikti savivaldybės iš savo biudžeto lėšų po sklypų suteikimo“, – tęsia jis.

Kur dingo pinigai?
Akivaizdu, kad Savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę už neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau miesto valdžia jau beveik dvidešimt metų neranda lėšų šioms vietovėms sutvarkyti. LŽSS ŠS Savivaldybei pateiktame rašte klausiama, kodėl 2008 metais buvo pradėta planuoti įgyvendinti gatvių nutiesimą ir elektros atvedimą visuose Šiaulių miesto gyvenamuosiuose kvartaluose, ir viskas sustojo nepradėjus įgyvendinti praktiškai. Šiaulių miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis tepasakė: „Šiuo metu yra įrengtos kelios gatvės už nepilną milijoną, kitaip tariant, nepilni du kilometrai, o iš viso reikia 13 kilometrų“. E. Davilovas tikina, kad 2009 metais Šiaulių miesto savivaldybėje buvo atliktas Valstybės kontrolės auditas, kurio metu atrastas ne vienas milijonas litų, panaudotų ne pagal paskirtį. Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariai teatsakė, kad infrastruktūrai buvo skirta pinigų, tačiau laikui bėgant jie buvo panaudoti kitiems projektams įgyvendinti. „Situacija yra, kokia yra, kažkada buvo priimtas Tarybos sprendimas iškloti gatves žvyru, tačiau prasidėjo krizė, atsirado kitų prioritetų“, – posėdyje sakė Tarybos narys Genadijus Mikšys. Tačiau E. Danilovas tikina, kad 5,4 mln. litų, deklaruoti infrastruktūros panaudojimui, buvo išleisti atsiskaitant elektros tinklams už komunalines paslaugas.

Biudžete lėšų nėra
Savivaldybei vis dar planuojant šių metų biudžetą, kuris ir taip bus deficitinis – numatyta išleisti 9 mln. litų daugiau nei bus gauta pajamų, lėšų įrengti infrastruktūrą minėtose teritorijose nenumatyta. „Kai tik tam bus numatytos lėšų, infrastruktūra atsiras per pora metų“, – sako A. Adomaitis. Tačiau kada jos atsiras – lieka neaišku, nes strateginiame veiklos plane, kuriame numatomos išlaidos iki 2015 metų, pinigų tvarkyti šioms žemėms nėra. Tai reiškia, kad žmonės dar mažiausiai ketverius metus negalės naudotis turima žeme. „Jei 2015 metais būtų numatyta lėšų įrengti infrastruktūrai, tai būtų padaryta geriausiu atveju tik 2017 metais“, – piktinosi tarybos narys Artūras Visockas. Jis aiškino, kad žmonės buvo apgauti. „Visų pirma nereikėjo žadėti“, – tęsia jis. Už oficialiai turimą žemę žmonės kas metus pakloja nemenką sumą. „Iki 2012 metų gruodžio 31 dienos už gyvenamosios paskirties vieną arą tekdavo pakloti apie 10 litų, o už komercinės – apie 20 litų“, – aiškina E. Danilovas. Naujajame medelyne yra suformuota 480 sklypų, o kvartale prie Garažų ir Paitaičių gatvių – 57. Vidutinis jų dydis – 10 arų, tad gyventojai per metus sumoka (atsižvelgiant į tai, kad ne visi sklypai atiduoti) apie 80 tūkst. litų už netinkamą naudojimui žemę.

Pažadėjo problemą spręsti
Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje A. Visockas pasiūlė laikinai išspręsti šią problemą žmones atleidžiant nuo žemės mokesčio. „Bent taip būtų judama iš mirties taško“, – teigė jis. Komiteto nariai, suprasdami situacijos rimtumą, vienbalsiai pažadėjo sudaryti darbo grupę šiai problemai vertinti ir priimti atitinkamų sprendimų. O žmonėms belieka laukti.

E. Danilovas mano, kad Savivaldybė privalo skirti lėšų infrastruktūrai.
Vadimo Simutkino nuotr.