Policijos pareigūnus jau pasiekė signalai apie tai, kad banko „Snoras“ griūtimi išradingai ėmė naudotis sukčiai, kurie jau skambinėja žmonėms ir prisistatinėja banko atstovais. Policiją neramina ir tai, kad nemaža dalis žmonių, praradę pasitikėjimą bankais, gali atgautus indėlius neštis į namus, o tokia situacija gali būti patogi plėšikams, kurie aukas gali nusižiūrėti bankų prieigose.
Aferistai – iš „finansų skyriaus“
Policijos pareigūnai sako turintys žinių, kad bandydami pasinaudoti padėtimi, susidariusia nacionalizavus banką „Snoras“, neteisėtai praturtėti siekiantys asmenys bando išvilioti žmonių pinigus. Mandagus vyriškis, paskambinęs telefonu, prisistato banko „Snoras“ darbuotoju, įvardija prasimanytas savo pareigas „Finansų skyriuje“ ir prisistato netikra pavarde.
Apsimetęs banko atstovu, vyriškis iš karto ima priekaištauti, kad žmogus jau atsiėmęs dalį „Snore“ laikyto indėlio, kad pinigai iš banko paimti neva pernelyg anksti ir neteisėtai, todėl juos teks grąžinti pervedant į nurodytą sąskaitą ar atiduodant grynaisiais atvykusiam „banko atstovui“.
Grynųjų pinigų patariama nesinešioti
Naudodamiesi proga, sukčiai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie pašnekovų turtinę padėti, išgauti kituose bankuose turimų sąskaitų numerius, internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir kitą informaciją, todėl policija prašo gyventojus būti atidesnius ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų.
Apie sukčiavimo būdus žmonės prašomi informuoti giminaičius, pažįstamus, kaimynus (ypač garbaus amžiaus), kad šie, prieš sudarydami kokius nors sandorius, pasitartų su artimaisiais.
Įspėjama, kad Indėlių ir investicijų draudimo fondui per pasirinktus bankus pradėjus draudimo išmokų mokėjimą gali padaugėti vyresnio amžiaus žmonių užpuolimų gatvėje, apiplėšimų, vagysčių. Rūpindamasi gyventojų saugumu policija ragina bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorius naudotis elektroniniais mokėjimais pervedant atgautą indėlį į sąskaitas kituose bankuose, o ne atsiimti grynuosius pinigus.
Sukčiavimo atvejų kasmet daugėja
Pastebima, kad kiekvienais metais sukčiavimų skaičius apytiksliai didėja apie 20 procentų. Aukomis tampa vidutiniškai vienas iš 60-ies pasirinktų aukų.
Pasak policijos pareigūnų, pastaruoju metu pastebima, kad telefoniniai sukčiai aktyvėja, įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Pareigūnai primena, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.
Juozas GINKUS
