EK apkaltino „Google“, interneto paieškos ir reklamos gigantą, už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jorūnė DAUNORIENĖ
Lietuvos vartotojai, kurie naudojasi „Google“ paslaugomis, sunerimę. Europos Komisija (EK) apkaltino „Google“, interneto paieškos ir reklamos gigantą, pažeidusį Europos Sąjungos (ES) konkurencijos taisykles. Išsiųstame kaltinamajame rašte EK konstatuoja, kad „Google“ galėjo piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi rinkoje, tuo pažeisdama ES konkurencijos įstatymą. Bendrovei už tokius pažeidimus gresia didžiulė bauda.
Įsipareigojo įsileisti konkurentus
Viskas prasidėjo prieš penkerius metus, kai konkurentai apkaltino „Google“ dėl galimo piktnaudžiavimo rinkos galia. Girdi, konkurentai neturėjo galimybės per šią paieškos sistemą pateikti savo pasiūlymų interneto vartotojams.
Tam, kad būtų išvengta maksimalios baudos, kuri teoriškai siektų iki 10 proc. metinės apyvartos (o tai sudarytų 6 mlrd. JAV dolerių), 2014 m. „Google“ EK pateikė vadinamąjį įsipareigojimą (commitment), kurio esmė – įsileisti konkurentus į savo paieškos sistemas ir teikti vartotojams konkurentų pasiūlymus bei reklamą tokiomis pat sąlygomis kaip „Google“.
„Tokie įsipareigojimai naudingi abiem pusėms. Jų privalumas yra tas, kad dėl operatyvaus įsipareigojimo taikymo įmonė, kuri įtariama konkurencijos taisyklių pažeidimu, negauna baudos. Kiti rinkos žaidėjai, konkurentai ir vartotojai iš tokio įsipareigojimo irgi turi naudos. Taip naujos įmonės galės greičiau įeiti į rinką, rinkos senbuvės nebebus diskriminuojamos, o vartotojai turės didesnį pasirinkimą“, – sako Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Rimantas Stanikūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad tai naudinga ir konkurenciją prižiūrinčiai institucijai. Taip sutaupoma laiko, o žmogiškieji ir finansiniai ištekliai nukreipiami į kitus tyrimus.
„Jeigu EK būtų pritarusi tokiems įsipareigojimams, „Google“ kompanijai pavyktų išvengti baudų. Deja, tokio susitarimo pasiekti nepavyko, jo projektą užblokavo Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės ir keletas didžiausių Europos telekomunikacijų grupių. Dabar „Google“ turi 10 savaičių laiko atsakyti į EK pateiktus kaltinimus“, – komentuoja R. Stanikūnas.
Negana to, EK pradeda papildomą, atskirą tyrimą dėl „Google“ operacinių sistemų „Android“, kurių programomis naudojasi išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių vartotojai.
Situaciją vertina kontroversiškai
„Žvelgiant iš klasikinės konkurencijos teisės pozicijų, „Google“ elgesys dėl kainų palyginimo yra akivaizdus piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, tai yra, didelės įtakos vienoje rinkoje išnaudojimas didinant pajamas kitoje rinkoje“, – teigia advokatas Andrius Ivanauskas.
Tačiau jis į situaciją ragina pažvelgti giliau ir atkreipti dėmesį į tam tikrus moralinius aspektus.
Pavyzdžiui, reikia atsižvelgti į tai, kad konkurencijos taisyklės nedaro skirtumo tarp organiškai ir sąžiningai užaugusios įmonės ir tos, kuri savo dominuojančią padėtį sukūrė, galima sakyti, nesąžiningai.
„Google“ užaugo dėl to, kad pateikė vartotojams labai gerą produktą – paprastą, greitą ir nemokamą paieškos sistemą. Todėl suprantama, kad „Google“ nori „nuraškyti“ produktyvaus darbo vaisius ir išnaudoti savo pranašumus prieš konkurentus“, – sako A. Ivanauskas.
Kadangi „Google“ paieškos sistema bei daugelis kitų paslaugų yra nemokami, anot advokato, vertėtų pamąstyti ar iš tiesų Europos Komisija, ar kitos priežiūros institucijos turi moralinę teisę reikalauti, kad pateikdama galutiniams vartotojams nemokamą produktą, bendrovė taikytų beatodairiškai vienodas taisykles savo konkurentams?
„Šiuo atveju svarstytina, ar neužtektų, kad „Google“ tiesiog atvirai paskelbtų, kad jos algoritmas tam tikrais atvejais proteguoja jos pačios produktus, ir tuomet leistų vartotojams pasirinkti, ar ir toliau naudoti „Google“, o galbūt pasirinkti „Bing“, „Yahoo“ ar bet kurią kitą paieškos sistemą“, – svarsto A. Ivanauskas.
