Zita KATKIENĖ

Taip, žinau, miegas naktį - pats giliausias, žinau, kad griežto poilsio režimo besilaikantis žmogus geriau pailsi ir išsaugoja fizinę ir psichikos sveikatą. Tačiau kas paneigs, jog naktis, praleista be miego, paliko gyvenime daugiausia įspūdžių. Ypač, jei ji, naktis, buvo praleista Paryžiuje, besisukant šviečiantiems Molen Ružo sparnams...

 

Stebino neplačios Paryžiaus gatvelės, pilnos žmonių, nors jau vidurnaktis. Į kavines kviečia ne tik praviros durys, bet ir nuolat pribėgantys kavinių darbuotojai, raginantys užsukti, nepraeiti pro šalį. Grupės vadovas Vytautas vis aiškina prancūziškai, kad jis su trimis žaviomis moterimis nori tik pasivaikščioti naktiniu Paryžiumi. O nuolat grupės vadovą prancūziškai kalbinantys vyrai negali suprasti: kam jam vienam trys žavios moterys, jei dar du galėtų būti laimingi... Visi šypsosi, nors jau gerokai po vidurnakčio...

 

Bet į Paryžių nei kasnakt, nei kartą per penkerius metus nenuvažiuosi... O Šiauliuose ar įmanomas jis, naktinis miesto gyvenimas? Juk ir šiauliečiai naktimis ne tik miega, juk ir į Šiaulius atvažiuoja svečių, kurie norėtų naktį praleisti ne lovoje. „Prisimiegos, kai paguldys ant lentos”, - byloja liaudies išmintis. Deja, tam, kad gyvendamas Šiauliuose eitum šiandien į gatvę, turi būti labai drąsus. 

 

Ir ne tik dėl tos pačios primityviausios priežasties, kad gali būti užpultas, apiplėštas ir net užmuštas, kaip jau nutiko ne vienam menininkui, sumaniusiam fotografuoti naktinį miestą ar šiaip pražingsniuoti naktinėmis gatvėmis namo. Baugu šiandien ir dėl to, kad išėjęs naktį į Šiaulius, gali nebeturėti... kur nueiti. Kas tik šiandien nekovoja už tai, kad būtų apribotas darbo laikas mieste veikiantiems naktiniams klubams, kurie naktį miestui dar įžiebia gyvybės. Kas tik nežvangina kardais ir už tai, kad jie būtų ir visai uždaryti?  

Ir tai - suprantama, kai naktinių barų lankytojai miesto naktinį gyvenimą paverčia žudynių lauku. 

 

Policijos ar medikų pagalbos Šiaulių naktinio gyvenimo propaguotojams taip pat reikia nuolat. Tai byloja pranešimai policijai apie įvairiausius teisės pažeidimus. Policininkų pateikiami faktai apie nusikalstamumą prie naktinių klubų ir juose kelia nerimą. Paskutinis lašas kantrybės taurėje buvo žmogžudystė, liepos 28-osios 4 valandą ryto įvykdyta prie „Suopio” baro, kai mirtinai suspardytas tik ką mokslus baigęs jaunas 25-erių metų medikas.  Negi laukti dar vienos žmogžudystės ir toleruoti naktinių klubų gyvenimą?

Ar tikrai geriau uždaryti, uždrausti alkoholį, geriau užkalti langus ir duris ir tegu naktį mieste klaidžioja vilkolakiai? Šiukštu naktį eiti į Šiaulius - visi žinos, ir niekas nosies nebekiš. 

Bet ar ši išeitis reikalinga europėjantiems Šiauliams? Ar tikrai chuliganai išgąsdino visus, kas ryžosi Šiaulių naktiniam gyvenimui įžiebti ugnelės - ėmėsi kurti naktinius klubus, kurių vyresniosios kartos prisiminimuose visai nėra? 

 

Kas „kaltas“, kad Paryžiuje naktinis gyvenimas gali vykti, nors jo variklis tikrai ne kultūros centrai, parodų salės ar muziejai? Kultūrinės veiklos židiniai naktį ten miega, kaip ir pas mus. Naktinio gyvenimo vairalazdės patikėtos naktinių klubų savininkams, kurie lankytojų, ištroškusių naktinio gyvenimo pramogų, akivaizdu, ne tik laukia, bet ir patys ieško. Ir tai - nieko nepiktina, ir, atrodo, niekas nebijo gauti į dantis vien dėl to, kad buvo pakviestas viduryje nakties apsilankyti naktiniame klube ar bare.

Kas kaltas, kad Šiauliuose veikiantys naktiniai klubai ir barai miesto naktiniam gyvenimui nesuteikia nei gyvumo, nei linksmumo. Jei ir vyksta tos linksmybės, tai tik tarp uždarų klubo sienų.

 

Deja, pas mus neįprasta, kad kas eitų pasivaikščioti į naktinius Šiaulius ir būtų pakviestas užsukti į vieną ar kitą naktinį klubą. Neįprasta ir tai, kad naktį veiktų lauko kavinė, kad kas naktį prekiautų austrėmis ar kitomis jūrų (ir ne tik jų) gėrybėmis, suteikiančiomis pramogautojų skrandžiams ir akims džiaugsmo akimirkų. 

 

Deja, naktiniai klubai, nors ir apriboję veiklą tarp uždarų savo sienų, nuolat sulaukia gyventojų skundų dėl pernelyg didelio triukšmo, trikdančio ramų žmonių miegą. Nes Šiauliuose naktiniai klubai ir daugiabučiai, kuriuose miega žmonės, beveik po tuo pačiu stogu. Tad ir ne keista, kad šiauliečiai piktinasi tais, kurie naktį ne miega, o lankosi klubuose, kur ieško ne tik linksmybių, bet ir ... mirties. Dažno manymu, kaltas pats, jei naktį esi ne namie, o blaškaisi po miestą, kurio naktinis gyvenimas grįstas alkoholiu.

 

Taip, žinau, mažiau serga ir ilgiau gyvena tie, kurie naktį praleidžia savo lovoje. Bet juk ir mirštama  dažniausiai būtent lovoje. Ne prie baro ir ne naktiniame klube. Tad kodėl gabaus vaikino mirtis naktinio baro prieigose nesukelia politikų, verslininkų, policijos, valdininkų diskusijų apie tai, ką daryti, kad naktinis miesto gyvenimas įsuktų žmogų į linksmą ir nuotaikingą pramogą? Kodėl pasirenkamas lengviausias kelias - uždaryti ir uždrausti konkurentams, o leisti dirbti prieteliams... Deja, žalia gatvė naktinio miesto gyvenimo versle turėtų būti žiebiama išradingiems, sumaniems, drąsiems, kurių idėjos ir ryžtas naktiniame miesto gyvenime nepaliktų vietos vilkolakiams, vampyrams ir kitokiems siaubūnams, kuriais, matyt, ir virsta žmonės, kai naktinis miesto gyvenimas apsiriboja instinktų tenkinimu.