Zita KATKIENĖ 

Tris valandas trukęs jubiliejinis „Vairo” 50-mečio koncertas neprailgo. Šiaulių arenoje susirinkę legendinio kolektyvo gerbėjai ilgais aplodismentais nulydėjo taip nebaigtą pasakyti kolektyvo vadovo ir solisto Rolando Janušo klausimą „Ar jums reikalingi dar esame?...” Dviejų dalių koncerte patys vairiečiai pasirodė antroje dalyje. Iki jų pasirodymo publiką šildė ne tik žymūs šiauliečiai, buvę „Vairo” nariai, bet ir tie, kurie kartu su „Vairu” sukūrė ne vieną projektą. Po koncerto scenoje turėjo likti kėdė, kad vėl čia sugrįžtų - toks „Vairo” prietaras. 

 

Koncerto vedėjas Marijus Budraitis priminė kolektyvo ištakas - 1960-tuosius metus, kai anuometinėje Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje vykusiame Kovo 8-tosios dienos minėjime pirmą kartą pasirodė Šiaulių dviračių gamyklos kolektyvas „Vairas”. Pasirinktas tas pats gamyklos pavadinimas kolektyvui šiandien tampa simbolinis, nes penkis dešimtmečius išsilaikęs ir populiarumo viršūnėje tebesantis kolektyvas gali drąsiai sakyti, kad šalies populiariosios muzikos vairas - jų rankose. 

 

Nepamirštas ir pirmas kolektyvo vadovas Vladas Kazlauskas. O iki 1982-ųjų, kai kolektyvas pasiekė tikro populiarumo, jam vadovavo net aštuoni vadovai, kurie visi paminėti jubiliejinio koncerto vedėjo.

 

Ilga ir permaininga bei nesibaigianti, anot M. Budraičio, paties Dievo saugomo kolektyvo istorija. Įvairių konkursų nugalėtojai žinomi ne tik Lietuvoje, ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, kur ne tik koncertuota, bet ir dirbta su žymiausiais populiariosios muzikos atlikėjais. 

„Vyrai visada žinojo, ko siekė”, - teigė programos vedėjas, pakvietęs į sceną elegancijos riteriu pristatytą Adolfą Jarulį ir žiūrovui tampa aišku, jog stengtis buvo kam. Prisiminė dainininkas ir pirmąją anuomet „Vaire” dainuotą dainą „Mergaitė iš Palermo”. Tačiau koncertą nusprendė pradėti šiandieninio kolektyvo vadovo Rolando Janušo sukurta daina „Rudeninė liūtis”. 

 

Ambicingas vadovas Vytautas Katilius „Vairo” kolektyvą iškėlė į tikras aukštumas. Martynas Budraitis primena tą laiką, kai „Vairo” pasirodymo laukė kiekviena šalies miesto koncertinė salė ir kiekvienų kultūros namų scena. 

 

Koncerto organizatoriai pripažino, jog nebuvo lengva, tačiau pavyko vėl į būrį sukviesti populiariojo „Vairo” kolektyve grojusius Vadimą Kamrazerį, Sigitą Orūną, Romą Šiaudkulį, Vidmantą Mikalauską. Ir vėl nuskambėjo „Mes karaliai be karūnų”,  ir vėl vaikiškai ir linksmai dainavo „Vairas” ir žiūrovai „Mėlyną autobusiuką”...

 

Buvo 1992 metai, kai „Vairo” muzika nutilo. Kolektyvo nariai išsiskirstė. Tačiau, pasak koncerto vedėjo, buvo paskelbta „Vairo” paieška ir tai padarė ne kas kitas, bet kolektyvas „Jonis”,  padovanojęs žiūrovams ne vieną linksmą savo kūrinį.

 

Ovacijomis žiūrovai pasitiko ir iš scenos išlydėjo Gytį Paškevičių. M. Budraitis tiek ir tepasakė: „Šį atlikėją pristatysiu kukliai, nes jis nemėgsta pompastikos”. Akivaizdu, kad jos Gyčiui ir nereikia. 

 

„Turėjau laimės dainuoti „Vaire”, - pasidžiaugė ir Simonas Donskovas. Tačiau ir jis, kaip ir daugelis kitų atlikėjų, nesileido į prisiminimus.

 

Nepamiršo kolektyvas savo narės vienintelės moters šviesaus atminimo Loretos Motuzaitės, nepamirštamas ir Viliaus Onaičio bei metų pradžioje ligos neįveikusio Edmondo Čivinsko. Jų dainos dainuojamos ir šiandieninio „Vairo” atlikėjų, nes jų reikia žiūrovai, tai jie įrodė koncerto metu. 

 

Kai nugriaudėjo paskutiniai žiūrovų aplodismentai, paaiškėjo, kad kolektyvas neturės laiko švęsti jubiliejaus. „Jau po penkių valandų „Vairas” išvyksta į Ameriką”, - neslepia džiaugsmo ir kartu scenoje esantys ištikimi draugai. Tik trumpam „Vairo” kolektyvas palieka Šiaulius, kuriems dovanojo puikų koncertą ir, žinoma, jubiliejinę kompaktinę plokštelę, kurioje, kaip ir „Vairo” koncerte, skamba seniai pamėgtos „Vairo” melodijos.