Romualdas BALIUTAVIČIUS

Redaktoriaus pasirodymas mano darbo kabinete nieko gero nežadėjo. Ir tai pajutau anksčiau, nei anas pravėrė lūpas: „Reikia rytojui horoskopų. Varliakojytė susirgo, o jos kompiuteris su slaptažodžiu. Žodžiu, parašinėk ką nors... Juk žinai, kaip tai daroma?” Potencija Varliakojytė – be visa ko, dar ir„etatinė” mūsų dienraščio horoskopų tiekėja. Niekas labai nesidomėjo, iš kur ji juos gauna. Bent jau iki šiol...

Nors netikiu aš tokiais paistalais, kaip horoskopai, ir niekada jų neskaitau. Tačiau dabar to reikalavo situacija. Kažkada kažkur atmintin įstrigo skaityta frazė: „Mėnulis penktuose namuose” - tai bene viskas, ką žinojau. Ir net už solidų atlyginimą negalėčiau paaiškinti, ką Mėnulis ten veikia ar kuo penkti namai geresni ar blogesni už ketvirtus. Gal todėl, kad aš teturiu tik vienus. Šiaip ar taip, prieš pasinerdamas į šią avantiūrą žinojau, jog būtinai paminėsiu, kad „Mėnulis penktuose namuose”. Tai, mano galva, prognozėms suteiks paslaptingumo ir profesionalumo. O ką tai reiškia, tegul patys ir aiškinasi...

Paėmęs seną laikraštį pasitikslinau, kokių žvėrių apskritai esama zodiake. Po to didelėmis raidėmis parašiau: „Avinas”. Tuo mano astrologinis išprusimas ir pasibaigė. Bėgo laikas, stumdamas mane į neviltį, o aš vis žiūrėjau kaip avinas į naujus vartus, nežinodamas, ko griebtis. Paskui vėl  prisiminiau redaktorių ir nė nepajutau, kaip užrašiau: „Galbūt šiandien jums norėsis kam nors smagiai bakstelti ragais, tačiau valdykite savo proveržius. Visiškai netikęs metas leistis į avantiūras”. Perskaičiau ir likau didžiai savimi patenkintas: skamba įtikinamai ir protingai.

„O ką parašyti Jaučiui? Objektyvūs faktai: šalta, kalnai sniego, žolės nematyti - tik šienas, kiek jo pameta šeimininkas...” Ir čia pat pažymėjau: „Jaučiui žvaigždės pranašauja palankų metą lieknintis, pradėti laikytis dietos. Šiuo metu jis labai priklausomas nuo kitų gerų norų”. Perskaičiau ir pagalvojau, jog manyje, ko gero, nuo seno laukdamas savo valandos slypėjo talentas... Svarbu tik rašyti užuolankomis, daugiareikšmiai - tada viskas atrodo labai profesionaliai ir vietos atsitraukimui palieka, jei kas neišsipildytų.

Dvyniai... Iškart prisiminiau plepią kolegę, kuri ne kartą sakė esanti Dvynys. Tik neaišku, ar dėl to, jog turi tą pačią dieną gimusią seserį ar brolį, ar toks zodiako ženklas. Pagaliau, koks skirtumas. „Dvyniai turėtų atminti, jog žodis - sidabras, o tylėjimas - auksas, - parašiau. - Neįkyrėkite tuščiomis kalbomis tiems, kurie šalia jūsų, ir liksite įvertinti”. Prisiminęs, jog kalbant lauke galima nesunkiai persišaldyti gerklę pridūriau: „Jeigu leidžia aplinkybės, šiandien geriau atidėkite reikalus ir likite namuose”.  Tiesą pasakius, persišaldyti galima ir bet kurią kitą dieną, tačiau vyliausi, kad greitai man horoskopų kurti nebereikės...

Vėžys. Ką apie jį žinau? Atsargus vandens gyvūnas, gali ropoti atbulas, skaudžiai žnybia paliestas, o skaniausia jo dalis - uodega.

„Vėžiui šiandien nepakenks atsargumas, - parašiau. (Įdomu, kada ir kam atsargumas pakenkė?)   Nereikėtų jums patikėtus darbus atlikti atbulomis rankomis. Neskaudinkite aplinkinių, net jeigu jie įsiveržia į jūsų privačią erdvę...” Sunkiausia su uodega - negalėjau neskirti dėmesio tokiai svarbiai ir kiek dviprasmiškai vėžio kūno daliai. Todėl prognozę baigiau šitaip: „Nekraipykite uodegos, venkite alkoholio ir nepasiduokite kūniškiems malonumams”. Nepaneigsi - patarimas, apskritai geras...

Panašiai sukūriau prognozes ir likusiems zodiako ženklams. Štai Liūtams išpranašavau iki pavasario truksiantį sunkų laikmetį ir tai, kad reikalus jie gali pataisyti išvykę į pietus (ten, kur nėra sniego ir bėgioja antilopės). Žuvims priminiau, jog geriausia snūduriuoti ir nesiimti jokios aktyvios veiklos bei saugotis paežerėse šmirinėjančių vyrų, laikančių rankose 20-30 centimetrų ilgio meškerykočius. Svarstyklėms – būti sąžiningiems ir neapgaudinėti kitų, o Mergelėms – vakarą praleisti su šeima, nes kitaip galima skaudžiai paslysti. Ožiaragiams... „Į ką panašus tas žvėris? Kažkas su ožio ragais, su kailiu... Ką simbolizuoja ragai? Neištikimybę!” - sukosi galvoje mintys. Netrukus suraičiau: „Ožiaragiui žvaigždės pataria būti budriam. Nesvarbu, kad savo gyvenimo draugei nupirkote kailinius – kitas sukiojasi aplinkui kaip alkanas vilkas”. Ir dar pridėjau geidžiamą frazę: „Mėnulis penktuose namuose”.

Viskas. Perskaičiau ir likau didžiai patenkintas. Išėjo profesionalus horoskopas. Dargi pagalvojau, kad šitaip labai lengva manipuliuoti kitais. Tarkime, sužinai, jog  kuris politikas, tarkime, Vandenis, žada inicijuoti tau ar tavo artimųjų verslui nepalankų įstatymą, ir parašai prognozę: „Vandeniui geriausia nesiimti naujų iniciatyvų”. Kadangi tais niekais tiki dažnas, nemaža tikimybė, kad užkibs. Kaip paprasta tvarkyti kitų gyvenimus!

Praėjo dvi dienos.

Tą rytą patingėjau kapstytis pusnyse ir, palikęs automobilį kieme, į darbą nutariau važiuoti visuomeniniu transportu. Priešais sėdinčios dvi moterėlės kaip tik aptarinėjo horoskopų įtaką žmonių likimams. „Įsivaizduoji, vakar mano laiptinės kaimynė Mergelė - Liucija Fingerytė - susiruošė į vaistinę. Aš laikraštį skaityti pradedu nuo horoskopų, todėl ir sakau jai: „Neik, paslysi”. Toji: „Kur jau čia aš aštuoniasdešimtmetė bepaslysiu... Mesk mane šuniui ir tas cypdamas bėgs šalin”. Ir išėjo. Ir po kelių minučių griūdama susilaužė ranką. Kaip netikėti po to horoskopais?!”

Man nevalingai girdint jų pokalbį taip norėjosi pasakyti: „Tai aš, aš sukūriau tą ir kitas prognozes! Niekieno nežinomas astrologas mėgėjas!”

„Tai dar nieko, - antrino jai bendrakeleivė. - O štai mano kaimynui Rapolui - Ožiaragiui - anądien žvaigždės išpranašavo žmonos neištikimybę. Jis ir pats jautė, kad mylima žmonelė suka į šalį, o čia tokia prognozė! Atsibučiavęs anas pusvalandį pastovėjo už namo kampo ir sugrįžo. Žmonelė baisiausiai sutriko, prieškambaryje mėtosi svetimi batai, guolis sujauktas, tačiau svarbiausio įkalčio – meilužio niekur nėra. Puola nabagas prie spintos, puola prie šaldytuvo. Mato: balkono durys praviros, tačiau ir balkone, ir po juo nieko nėra. Tada čiumpa rytinę spaudą ir darsyk perskaito horoskopą: „...Mėnulis penktuose namuose”. Galvoje nušvito. Žmogus puolė skambinti penkto buto kaimynams ir prašyti, jog leistų pažiūrėti į jų balkoną. Ir ką manai? Jame aptiko pusnuogį, basą, nuo šalčio pamėlusį tipą... Taip, Kotryna, žvaigždės viską pasako, bet kartais jos mums labai negailestingos!”