Jaunuoliai iš žalingų įpročių pinklių, panašu, visai nebando išsinarplioti. Juolab, kad jiems atrodo „kieta“ pasakoti apie tai, kaip vedė vienas kitą namo, kaip vėmė ir pan.
Prevencinės programos ne visada yra veiksmingos, o tėvų ir mokytojų veiksmai, nukreipti prieš jaunimo žalingus įpročius, nėra pakankamai koordinuojami.
Diana JANUŠAITĖ
Viskas priklauso nuo auklėjimo
Du paauglius auginanti šiaulietė sako, kad viskas priklauso nuo tėvų auklėjimo.
„Džiaugiuosi, kad mano vaikai žalingų įpročių neturi. Todėl išleisdama juos į mokyklą jaučiuosi rami. Manau, kad jaunuoliai nusprendžia pradėti rūkyti ar vartoti alkoholį dėl tėvų arba draugų kaltės. Pavyzdžiui, jei tėvai nuolat išgeria ir niekaip neišsiblaivo, natūralu, kad jauni žmonės pradeda manyti, jog toks elgesys normalus. Be to, jaunuoliai šiais laikais nori greitai suaugti ir klaidingai galvoja, kad taip elgdamiesi, susiras daug draugų ir pasirodys „kieti“ prieš kitus. Labai gaila, kad neteisingai mąstydami, jie yra priversti vartoti kvaišalus ir taip kenkti savo sveikatai“, - nuogąstauja Nina.
Mamai baisiausia, kad jaunuoliai tokio savo elgesio net nesistengia slėpti.
„Po pamokų ar pertraukų metu tenka matyti, kaip jaunuoliai stoviniuoja po daugiabučių langais ir smagiai sau traukia dūmą. Pro juos niekada negaliu ramiai praeiti. Visada bandau paaiškinti, kad taip tik save žudo, bet dažniausiai nesusilaukiu jokio atsako. Jie tik palinkčioja galvomis, ginasi sakydami, kad čia nieko tokio, arba pradeda plūstis“, - patirtimi dalijasi Nina.
Nenori išsiskirti iš bendraamžių
Abiturientė Greta, vertindama tokį mokinių elgesį, sako, kad jauni žmonės kvaišalus vartoja, nes nenori išsiskirti iš savo bendraamžių: „Pastebiu, kad mokiniai rūko pertraukų metu ar vartoja kitus kvaišalus vakarėliuose, nes taip siekia užmegzti naujus santykius ir palaikyti senus. Girdėjau, kad į naują mokyklą atėjusi mokinė, anksčiau niekada nerūkiusi, pradėjo tai daryti, nes tokiu būdu tikėjosi greičiau ir lengviau pritapti prie klasės draugų. Taip ji parodė, kad yra ne „pilka pelytė“, bet normali mergina, mokanti linksmintis.“
Merginos nuomone, žalingų įpročių griebiasi silpno charakterio jaunuoliai. „Mokiniai dabar labai žiaurūs. Jie nevengia pašiepti tų, kurie stengiasi gerai mokytis, nevartoja alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų. Todėl kiti, nenorėdami būti atskirti, neatsispiria pagundai šiuos dalykus išbandyti. O toks elgesys parodo jų silpnumą ir nesugebėjimą pakovoti už save. Manau, kad norint užmegzti artimus santykius su bendraamžiais, tikrai nebūtina elgtis taip, kaip jie. Reikia nebijoti išsiskirti“, - atvirauja Greta.
Suaugusieji į problemą žiūri rimtai
Greta sako, kad mokyklose ši problema sprendžiama.
„Mokiniai mokyklose neturi galimybės vartoti kvaišalų, nes juos atidžiai stebi mokytojai ir koridoriuose įmontuotos kameros. Jei suaugusieji pastebi, kad mokinys į pamokas ateina keistos būklės ir sąmoningai nemąsto, visada imasi atitinkamų priemonių. Skambina tėvams, veda pas direktorių, socialinį pedagogą ar psichologą. Kitiems toks elgesys gali pasibaigti išmetimu iš mokyklos. Todėl jaunuoliai, nenorintys būti išbarti, tai daro kitose vietose: daugiabučių laiptinėse, sodybose, rūsiuose.“
Abiturientės manymu, problemą turėtų spręsti tėvai.
„Manau, kad dėl tokio jaunuolių elgesio kalčiausi tėvai. Jie turėtų labiau rūpintis, ką veikia jų vaikai. Turėtų juos griežčiau auklėti, imtis atitinkamų bausmių ir svarbiausia reguliuoti, kiek pinigų mokinys išleidžia ir ką perka. Tikrai ne visi juos skiria pietums. Dauguma juos išleidžia įvairių kvaišalų pirkimui. Tad jei tėvai savo atžaloms duos mažiau arba visai nebeduos pinigų, tuomet jie nebeturės už ką kvaišalų nusipirkti“, - pabrėžia Greta.
Vartodamas kvaišalus jaunuolis jaučiasi „kietas“
Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro socialinė pedagogė Agnė Novikovienė teigia, kad jauni žmonės vartoja kvaišalus, nes taip siekia vaizduoti suaugusius arba pasirodyti prieš draugus ar kitus autoritetus.
„Vaikams ir paaugliams labai svarbu neišsiskirti iš aplinkinių, jie nori pritapti prie bendraamžių kompanijos, pasirodyti „kieti“. Kartais taip elgiasi, nes neturi ką veikti arba, tiesiog nori išbandyti ką nors nauja. Todėl iš pradžių pabando rūkyti, vėliau vartoti alkoholį, kol galiausiai tai tampa priklausomybe. Taip susiformuoja grupės, kuriose manoma, kad žalingi įpročiai, tai normalus ir priimtinas dalykas. Vartodami organizmui žalingas medžiagas, jie jaučia tokį patį pasitenkinimą, kaip ir suaugusieji. Tą minutę jiems smagu ir gera. Tuomet jie jaučiasi stipresni, jiems tampa lengviau bendrauti. O pasekmes jaunuoliai pajaučia gerokai vėliau. Tikrai nėra taip, kad linksmai pašventę, kitą rytą jie smagiai jaustųsi. Šios psichotropinės medžiagos visada sukelia šalutinį poveikį“, - aiškina A. Novikienė.
Anot socialinės pedagogės, mokiniams kvaišalų gauti nesunku.
„Šiais laikais jaunuoliams įsigyti alkoholio ar narkotinių medžiagų yra lengva. Kvaišalų jiems parūpina vyresni draugai arba benamiai. Mokiniams tereikia už tai papildomai sumokėti. Be to, cigaretę ar alaus butelį jiems nesunku pasiimti iš namų, juk tėvai tikrai neskaičiuoja kiekvienos namuose paliktos cigaretės. Vaikai labai išradingi: kai ko nors užsinori, tą visuomet gauna“, - sako socialinė pedagogė.
Mokytojai ir tėvai turi bendradarbiauti
A. Novikienė pataria nepalikti šios problemos spręsti tik mokytojams.
„Siekiant, kad mokiniai šių žalingų įpročių atsikratytų, labai svarbu, kad mokytojai ir tėvai tarpusavyje bendradarbiautų. Tėvai negali palikti problemos spręsti tik patiems mokytojams, o mokytojai – tėvams. Turi vykti tam tikros diskusijos, per kurias būtų sprendžiama, kokių prevencinių priemonių reikia imtis. Geriausių rezultatų įmanoma pasiekti tik tada, kai abi pusės imasi ryžtingų priemonių ir suderina veiksmus. Pavyzdžiui, jei tėvai, siekdami perauklėti savo atžalą uždraus jam sėdėti prie kompiuterio, o mokykloje jam tai daryti bus leidžiama, tuomet bausmė nebus tikslinė. Mokiniai iš to tikrai nepasimokys. Bausmes tėvai turi derinti su mokytojais. Jei kažko neleidžia daryti namuose, tuomet neturėtų leisti ir mokykloje“, - akcentuoja specialistė.
Socialinė pedagogė prievarta jaunuolių vesti pas psichologą nerekomenduoja.
„Versti eiti pas psichologą ar socialinį pedagogą nereikėtų. Pirmiausia pats mokytojas turėtų pabandyti pakalbėti su mokiniu. Kartais gerų rezultatų galima pasiekti paprasčiausiu pokalbiu, pedagogui tiesiog parodant dėmesį, kad mokinio elgesys jam tikrai rūpi. Tokiu atveju užtenka nurodyti kontaktus, kur būtų galima rasti papildomos informacijos, kaip atsikratyti žalingų įpročių ir kur ieškoti pagalbos. Tėvai, versdami savo atžalas lankytis pas psichologus, klaidingai mano, kad taip jaunuoliai greitai pasveiks. Piliulių, kurios stebuklingai priverstų vaiką atsikratyti žalingų įpročių, nėra“, - pabrėžia A. Novikienė.
Imamasi atitinkamų priemonių
Mokyklose įgyvendinamos tam tikros programos, kurios padeda vaikams atsispirti pagundai vartoti kvaišalus. Prevencinių programų metu ugdomi moksleivių asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai, skiriamas dėmesys išankstinių nuostatų korekcijai bei suteikiama informacija apie narkotinių medžiagų poveikį ir žalą.
Moksleiviai mokomi veiksmingai atsispirti neigiamai bendraamžių įtakai: kritiškai mąstyti ir argumentuotai apginti savo nuomonę. Tokios programos įtraukia ir vaikus, ir bendraamžių santykius, ir pedagogus, ir tėvus – visą vaiko aplinką.
Kompleksinės programos orientuoja į labai konkrečios problemos prevenciją, o tai užtikrina didesnį efektyvumą. Pastebėta, kad prevencinėse programose dalyvavę vaikai rečiau ir mažiau rūko bei vartoja alkoholinius gėrimus, palyginti su programose nedalyvavusiais mokiniais.
Vis dėlto socialinė pedagogė A. Novikienė pastebi, kad prevencinės programos mokiniams turi ne vienodą įtaką. „Vieni į susidariusią situaciją pažvelgia labai rimtai, kiti visai nereaguoja ir nesistengia keistis, treti, užuot atsisakę kvaišalų, nusprendžia paeksperimentuoti ir pažiūrėti, kas nutiktų, jei patys atsidurtų tokioje situacijoje. Viskas priklauso nuo mokinio asmenybės, ne nuo programos“, - pabrėžia A. Novikienė.
