Valstybės kontrolė visose Lietuvos savivaldybėse atliko valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą. Pirminiais audito duomenimis, savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti, todėl dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai. Auditoriai įspėja, kad maksimaliai įsiskolinusios savivaldybės nebus pajėgios vykdyti investicinių projektų. Per pastarąjį dešimtmetį savivaldybių skolos padidėjo penkis kartus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Kol kas Šiaulių miesto savivaldybės skolos neperžengė maksimalios ribos. Pasak Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotojos Ritos Švedienės, Šiaulių skolos palyginti su visos Lietuvos skolomis, yra ties vidurkiu, nors kaip ir kitoms savivaldybėms, Šiaulių miestui trūksta skolų valdymo patirties.
Ataskaitose daug netikslumų
Auditoriai tikrino ne tik įsiskolinimus, bet ir kaip kiekviena savivaldybė vykdo ataskaitas.
Iš 60 Lietuvos savivaldybių 47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų. Dažniausiai savivaldybės klydo sudarydamos finansines ataskaitas, nustatydamos ilgalaikio materialiojo turto vertę, netinkamai tvarkydamos investicijų į kitus subjektus ir savo pačių apskaitą, atlikdamos inventorizaciją. Dėl šių klaidų savivaldybių finansinių ataskaitų rinkiniuose nurodyti per 267 mln. Lt turto ir 359 mln. Lt įsipareigojimų didesni likučiai, per 68 mln. Lt mažesnės pajamos ir per 10 mln. Lt mažesnės veiklos sąnaudos. Be to, nebuvo galimybės įsitikinti 3 648 mln. Lt turto ir 2 215 mln. Lt įsipareigojimų likučių teisingumu. Vertindami savivaldybių finansines ataskaitas, valstybiniai auditoriai naudojosi ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktu darbu.
Skolos grasina finansiniu nestabilumu
Praėjusių metų pabaigoje savivalda turėjo 2 010 mln. Lt skolų. 25 savivaldybių skolinimosi galimybės yra apribotos, nes jos neturi teisės skolintis investicijų projektams, įgyvendinamiems be Europos Sąjungos (ES) paramos.
Dažniausiai savivaldybės prasiskolina vykdydamos ES struktūrinių fondų projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos.
Vien Šiaulių miesto skola 2013 metais siekė 55 916,8 tūkst. litų, o Šiaulių rajono – 14 860,6 tūkst. litų. Tačiau auditorių teigimu, dėl ES projektų skolos auga visose savivaldybėse.
Auditoriai perspėja apie riziką, jog savivaldybės priartėjusios prie maksimalios skolinimosi limitų ribos ir netekusios teisės skolintis, nebus pajėgios vykdyti investicinių projektų, suvaldyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, subalansuoti biudžetų, todėl ateityje gali kilti grėsmė finansiniam tvarumui. Nors savivaldybių skolos dydis neparodo realios savivaldybės padėties dėl įsiskolinimų. Trūkstant teisinio reglamentavimo, dalis savivaldybių į skolą įtraukė ne visus įsipareigojimus kreditoriams, o viena savivaldybė ėmė taikyti alternatyvias skolinimuisi priemones, taip išvengdama nustatytų skolinimosi procedūrų.
Ne visos valstybės biudžeto lėšos priskiriamos savivaldybių biudžetų pajamoms. Tokiu būdu savivaldybių biudžeto vykdymo ataskaitose neatskleista informacija apie 2,4 mlrd. Lt (arba 2 414 mln. Lt) panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Valstybės lygiu nėra nustatytos finansavimo tvarkos savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti. Todėl konkrečių įstaigų finansavimas dažnai gali priklausyti nuo atitinkamos ministerijos sprendimo.
Trūksta investicijų planavimo patirties
Auditoriai turėjo pastabų ir dėl valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms planavimo ir jų naudojimo. Pasak R. Švedienės, valstybės institucijos ir savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio valstybės investicijų planavimui: nebaigus įgyvendinti vykdomų, planuojami nauji projektai, projektai užsitęsia 10 ir daugiau metų, ne visi projektai tiek laiko išlieka aktualūs, pabrangsta jų vykdymo sąnaudos. Ne visais atvejais aiškios naujų projektų įtraukimo į Valstybės investicijų programą priežastys, tuo tarpu tęstiniams projektams nusprendžiama lėšų neskirti, dėl to jų įgyvendinimas užsitęsia. Įgyvendinant valstybės investicinius projektus, socialinę ir ekonominę naudą gauna savivaldybės, tačiau dažniausiai juos planuojama vykdyti tik valstybės lėšomis, savivaldybės savo lėšomis prisideda mažai.
„Savivaldybės neturi ilgalaikės skolinimosi strategijos. Visi žinome, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuva tampa euro zonos nare. Griežtėja reikalavimai pagal ES reglamentus, todėl perspėjame savivaldybes apie riziką, jog priartėjusios prie maksimalios skolinimosi ribos jos neteks galimybės skolintis visai, nes negali būti valdžios sektoriaus perviršinio deficito. Kol kas Šiaulių miestui yra patvirtinti 75 procentai skolos limito, o nuo bazinio pajamų dydžio savivaldybės skola 2013 metais sudarė 40 procentų. Šiaulių rajono šie rodikliai dar mažesni. Todėl galima pasidžiaugti, kad Šiauliai pagrindinių rodiklių kol kas neviršiję. Tačiau jau yra 25 savivaldybės, kurios priartėjo prie ribos ir nebegali skolintis investiciniams projektams, kurie nevykdomi ES fondų lėšomis ar kitomis paramomis“, - teigia R. Švedienė.
Įvedus eurą, pasak R. Švedienės, situacija dar labiau pablogės, todėl jau dabar reikia atkreipti dėmesį į esančias skolas.
„Kol kas tik gesinami gaisrai – savivaldybės ima paskolas laikinam pinigų trūkumui padengti arba investiciniams projektams. Tačiau norime, kad savivaldybės žiūrėtų į ateitį ir žinotų, ne tik kas bus po metų, bet ir kiek vėliau reikės pinigų sugrąžinti“, - sako R. Švedienė.
