Apie šeimos finansinį saugumą dažniausiai susimąstome tik nutikus nelaimei. Pavyzdžiui, kai netenkame darbo ar pajamų šaltinio. Tuomet imame paskolas, greituosius kreditus ar ieškome kitų būdų, kaip būtų galima situaciją spręsti. Tačiau yra žmonių, kurie finansiškai nesaugūs jaučiasi kasdien. Kas antra moteris, gyvenanti su partneriu/sutuoktiniu, yra susirūpinusi savo finansine gerove. Svarbiausia tokio nesaugumo priežastimi pačios moterys įvardija tai, kad jos neturi atsarginio finansinio plano (santaupų, indėlių ar gyvybės draudimo), o pagrindiniu maitintoju, šeimoje uždirbančiu didžiausias pajamas, dažnu atveju tebėra vyras. Šiuos duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta šalies moterų, turinčių partnerį ar sutuoktinį, apklausa.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ

Moterys uždirba mažiau
„Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, moterys, kurios, beje, sudaro daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų, lyginant su vyrais, yra žymiai labiau finansiškai pažeidžiamos. Tai vyksta pirmiausia dėl objektyvių sisteminių priežasčių – dėl mažesnio darbo užmokesčio ir dėl mažesnio užimtumo“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų, tai 229 tūkst. daugiau negu vyrų. Kaip žinia, darbingo amžiaus vyrų numiršta beveik tris kartus daugiau. Be to, moterys gyvena 11 metų ilgiau. Todėl natūralu, kad mažesnes pajamas gaunančios ar visai nedirbančios moterys jaučiasi finansiškai nesaugios.
Remiantis statistiniais duomenimis, dailiosios lyties atstovės uždirba 18 proc. mažiau nei vyrai. Tarp moterų daugiau bedarbių. 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis buto darbo užmokestis buvo 657,3 euro, o vyrų – 774,1 euro. Europos Sąjungoje moterų atlyginimai vidutiniškai 16 proc. mažesni už vyrų.

Vyras – šeimos maitintojas
Socialinių inovacijų fondas ir Šiaulių universiteto Lyčių studijų centras atliko moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstinį lyginamąjį poveikio vertinimą „Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje – 2014“ kuris nustatė, kad lietuviai pasisako už simetrinį šeimos modelį. T. y. kai dirba ir namais bei vaikais rūpinasi abu sutuoktiniai.
Tačiau 25 – 44 m. ES moterys (įskaitant lietuves) vaikų priežiūrai skiria triskart daugiau laiko nei vyrai. 32 proc. Lietuvos šeimų, kuriose auga nepilnamečių vaikų, dirba tik vienas iš sutuoktinių.
„Moterų finansinio savarankiškumo trūkumą lemia ir tradicinis Lietuvos šeimos modelis, kur ji – „keturių namo kampų laikytoja“, o jis – „šeimos maitintojas“, išlaikantis visą šeimą ir priimantis sprendimus dėl finansų ir jų planavimo“, – moterų finansinio savarankiškumo trūkumo priežastį įvardija A. Bakšinskas.

Ragina rūpintis šeimos finansais
Atlikus tyrimą ir apklausus dailiosios lyties atstoves, turinčias šeimą, paaiškėjo, kad joms didžiausią nesaugumo jausmą kelia baimė netekti svarbiausio pragyvenimo šaltinio. Taip pat respondentės minėjo situaciją, kai tenka konfliktuoti su artimaisiais.
Mažiausiai finansiškai saugios jaučiasi bedarbės, pensininkės ir namų šeimininkės. Labiausiai užtikrintos – vadovės ir specialistės/tarnautojos.
Su partneriu gyvenančios moterys labiausiai finansiškai nesaugios jaučiasi dėl to, kad neturi atsarginio plano, kuris padėtų išgyventi nelaimės atveju netekus darbingumo ar praradus šeimos maitintoją.
Specialisto nuomone, jei daugiau šeimos maitintojų Lietuvoje pasirūpintų šeimos finansine apsauga, didesnė moterų dalis jaustųsi labiau užtikrinta dėl ateities saugumo, nes žinotų, kad net ir esant pačiam blogiausiam scenarijui jos turėtų lėšų pragyventi.
„Investicijas į finansinės apsaugos priemones turėtume planuoti taip, kaip planuojame bet kokias kitas būtinąsias išlaidas. Tai turėtų būti visų šeimų, gyvenančių „nuo algos iki algos“ prioritetas. Pirmiausia atsidėti lėšų ir pasirūpinti finansinės apsaugos priemonėmis, o tik po to – planuoti kitus šeimyninius pirkinius. Pasakymas, kad mes nesame pasirūpinę finansine apsauga, nes tam neturime lėšų, parodo ne finansinę šeimos situaciją, bet atskleidžia požiūrį į savo ir šeimos finansinę apsaugą. Finansinių apsaugų yra įvairių, jos yra prieinamos ir žemiausių, ir vidutinių pajamų šeimoms“, – pabrėžia A. Bakšinskas.

Įsivaizduoja rožinį rojų
Lyčių studijų centro direktorė, vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė Virginija Šidlauskienė sako, kad XXI a. kiekvienas nesijaučia saugus. Nerimaujame dėl klimato kaitos, automobilių kamščių, radiacijos ir t. t. Aplink vyksta daug vienas kitą veikiančių procesų, kurie daro poveikį mums to nežinant. Todėl net daug uždirbantys milijonieriai jaučia įtampą – tai normali būsena kiekvienam iš mūsų.
„Kaltinti kitus lengviau, nei mokėti prisiimti atsakomybę, įdėti daug pastangų ir laiko kažko siekiant. Dalis moterų nejaučia poreikio dalyvauti politinių partijų veikloje, nes žino, kaip sunkiai reikės kautis, kokią storą odą turėti, kiek visko žinoti ir suprasti“, – akcentuoja V. Šidlauskienė.
Profesorės nuomone, kai kurios moterys, gyvenimą – kai nereikia dirbti, įsivaizduoja kaip nuostabų rojų. Tačiau neretai toks kelias atsisuka prieš jas. Jeigu vertintumėme kiekvieno vyro ar moters įdirbį, įdedamas pastangas, pastebėtumėme, kad daug dirbantys – daugiausiai ir pasiekia.
„Žinoma, sunku keisti mentalitetą, požiūrį, nuostatas. Tačiau reikia stengtis dirbti šiuolaikiškai. Jei norime kažko pasiekti labai greitai, be abejo, neišvengsime sunkumų. Todėl būtina tiksliai išsiaiškinti, kokie jie yra. Gal tai korupcijos apraiškos, institucijų neaktyvi veikla ir pan.?“ – problemos sprendimo būdą siūlo Lyčių studijų centro direktorė.

Moteris – nebūtinai tik namų šeimininkė
Nors supratimas apie lyčių vaidmenis pamažu keičiasi, tačiau kai kurie jų tebėra giliai įsišakniję. Vyrus visuomenė skatina ekonomiškai įsitvirtinti ir stumia daryti karjerą, o moteris, siekiančias save realizuoti darbe, smerkia, piršdama joms mintį, kad apsirūpinti „iki gyvos galvos“ galima tik „sėkmingai“ ištekėjus ir pasišventus šeimai.
Tokia subordinuota moters padėtis, kai savo finansinį saugumą ji atiduoda į vyro rankas ir pati situacijos nebekontroliuoja, ir sąlygoja finansinio nesaugumo jausmą.
„Nemanau, kad karjeros siekiančios moterys yra smerkiamos. Tiesiog gal moterims papildomą naštą uždeda gamta, kai jos pagimdo vaikus ir paskui juos prižiūri namuose. Vis dėlto didžioji dalis nesmerkia, nes joms, pavyzdžiui, vystant verslus, padidėja pajamos į biudžetą, o paskui tas lėšas visi pasidalijame per švietimą, kultūrą ir visus kitus dalykus“, – kalba V. Šidlauskienė.

Stereotipai gimsta šeimose
Nemažai įtakos lyčių vaidmenims turi ugdymas šeimose. Kai kurie tėvai berniukams nuo pat mažų dienų aiškina, kad vyrai neverkia, turi uždirbti daug pinigų. O mergaites auklėja kaip drovias, kuklias namų židinio kurstytojas.
Profesorė sako, kad taip savo vaikus auklėjantys tėvai rodo savo neišprusimo lygį. „Labai keista, kai tėvai taip elgiasi. Žiūrėkit, mergaitės kartais primuša viena kitą. Pradeda savo vyriškumą demonstruoti ne laiku ir ne vietoje. Tai rodo, kad Lietuvoje šeimyninio auklėjimo kultūra labai žemo lygmenio. Be to, mažai kas šioje srityje dirba. Šiuo metu tėvai pernelyg užimti, neturi laiko savo vaikams“, – pabrėžia ji.
Reziumuodama V. Šidlauskienė akcentuoja, kad moterims prasimušti gyvenime iš tiesų sunkiau. Tačiau, anot jos, nėra nieko neįmanomo, tereikia daug ir sunkiai dirbti.
„Be abejo, tam tikrų trukdžių yra. Bet kiek turime galimybių: galime mokytis kalbų, planuoti kursus, mokymus, išvažiuoti į užsienį ir pan. Tiesiog turi būti aiškūs veiklos instrumentai. Reikia kūrybingai mąstyti, galvoti apie ateitį, o ne laukti, kol kas nors viską padarys už mus“, – siūlo profesorė.