Šeštadienį visuomeninis judėjimas „Už Šiaulius“ išplatino pareiškimą, kuriame atkreipė dėmesį į „keistus „vaikštančiųjų už Šiaulius“ (valdančiosios daugumos, miesto mero bei jo atstovų) darbo metodus ir požiūrį.“ Teigiama, kad naujoji miesto valdžia žaidžia nešvarius žaidimus – į savo gretas bando prisivilioti kai kuriuos opozicijoje dirbančius politikus, bando įtikinti, jog tam tikrais klausimais reikia balsuoti būtent taip ir ne kitaip, o jei nešoki pagal jųjų dūdelę – gali sulaukti net grasinančio skambučio. „Valdantieji“ tikina, kad tai – tušti niekalai. Esą bandoma įnešti sumaištį į ką tik iškeptą, bet po truputį stiprėjančią valdančiąją koaliciją. Tai ko gi trūksta, kad šie visuomeniniai judėjimai, kurių pavadinimai trimituoja apie darbą miesto labui, iš tiesų stengtųsi pasiekti bendrų miestiečiams naudingų rezultatų?
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Nauja tarnyba – VBS
Kaip žinia, šeštadienį visuomeninis Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“ viešai paleido kritikos strėlių naujajai valdžiai dėl keistų darbo metodų. „Mūsų žmonės pajuto spaudimą, tai susirinko valdyba su frakcijos nariais ir buvo išsakyta, kad bandoma ištraukti po vieną žmogų, prikalbinti, pagąsdinti, įtikinti ir pan. Aš tik paklausiau: ar mes tylime, ar išsakome bendrą poziciją. Buvo priimtas sprendimas išsakyti bendrą poziciją. Mes ją ir išsakėme, siekdami, kad būtų suprasta, jog komandinis žaidimas yra jėga ir kad tik komandiniame žaidime galima turėti rezultatą“, – teigė Seimo narys, Visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ lyderis V. Simulik. Netrukus pabrėžė, kad konkrečių veiksmų kol kas nenori įvardyti – vadovaujasi taisykle, kad 100 dienų naujosios valdžios kritikuoti negalima.
Negalima, tai negalima. Bet skambinti ir grasinti taip pat negražu. Nejaugi naujasis meras iš tiesų ryžosi skambinti Seimo nariui ir bandė jį įsprausti į kampą? „Man niekas negrasina. Gal aš jau per senas, kad man kažkas grasintų. Čia kenčia jauni politikai, kurie atėjo su gražiomis mintimis, gražiomis idėjomis ir jiems yra bandoma paaiškinti, vadovaujantis tokios tarnybos VBS (VBS – „viena boba sakė“) informacija, kaip kažką reikėtų daryti. Tai mes ir priėmėme sprendimą, kad reikia išsakyti savo nuomonę, jog nefantazuotų žmonės“, – sakė V. Simulik.

Kelią ne kartą perbėgo juoda katė
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad tokia kritika – visiškai nepagrįsta.
Jis neslepia, kad ne kartą tarp jo ir visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ narių buvo perbėgusi juoda katė. Štai vieno Tarybos posėdžio metu darbotvarkę bandyta tvirtinti beveik pusantros valandos – pertrauką keitė pertrauka. „Paskutinis, kuris norėjo pertraukos, buvo Denis Michalenko. Aš nesuteikiau pertraukos, tai jis nepakluso tvarkai, atsistojo ir išėjo“, – prisimena miesto meras.
Dar viena nemaloni situacija kilo Regiono plėtros tarybos posėdyje, kai turėjo būti išrinktas šios tarybos pirmininkas ir pavaduotojas. A. Visockas kandidatavo į pirmininko pareigybes, tačiau laiku į posėdį atvykti nespėjo. „Buvau išvykęs į Jelgavą, tačiau tikrai tikėjau spėti į Regiono tarybos posėdį. Net Jelgavos meras žinojo, kad aš pirmasis įteiksiu dovaną ir iš karto pasišalinsiu, nes yra neatidėliotinų klausimų Šiauliuose. Iš karto puoliau į automobilį ir, prisipažinsiu, viršydamas greitį, važiavau į posėdį. Bevažiuodamas supratau, kad nespėsiu, ir paskambinau, paprašiau, kad nebalsuotų, kol neatvyksiu. Posėdžiui pirmininkaujantis D. Michalenko tai puikiai žinojo, tačiau šios informacijos niekam nepasakė“, – teigė meras ir pabrėžė, kad buvo pabalsuota „greituoju būdu“.
„Kai aš atvažiavau, radau merus besėdinčius ir begeriančius kavą. Galvojau, kad jie dar nebalsavo. Kai pasakė, kad jau balsavo, aš pasijaučiau tikrai nekaip, net pasimečiau. Tai, kad D. Michalenko balsavo už V. Mitrofanovą – jo reikalas. Jis galėjo balsuoti už ką tik nori. Bet klausimas – kodėl nepalaukta, žinant, kad aš atvažiuoju“, – stebėjosi meras.
Tai todėl supykę „vaikštantieji“ puolė skambinti „Už Šiaulius“ atstovams ir grasinti? „Tikrai netikiu, kad kažkas iš mano komandos narių galėjo skambinti ir grasinti. Ko nesiginsiu, kad iš tiesų kalbėjau su Pranciškumi Trijoniu ir kviečiau jį į savo sąrašą, nes matau, kad tas žmogus neturi jokios politinės blogosios praeities ir jis iš tiesų gali prisidėti prie miesto gerovės kūrimo“, – sakė meras.

Kol visi pešasi, oro uostas merdėja
Meras tikina, kad garsiausiai rėkia tie, kurie dėl Šiaulių gerovės patys nesistengia. Esą į pasitarimą dėl kritinės Šiaulių oro uosto situacijos buvo pakviesti 6 frakcijos „Už Šiaulius“ miesto Tarybos nariai bei Seimo narys Valerijus Simulik. Tačiau V. Simulik judėjimui šiame susitikime neva atstovavo tik vienas jų atstovas – D. Michalenko. „Ar tai parodo jų požiūrį į miestui ir miestiečiams naudingus sprendimus?“ – retoriškai klausė A. Visockas.
Čia nenusileidžia Seimo narys V. Simulik: „Aš taip suprantu, kad meras susitikimą derino su tais politikais, kuriuos norėjo matyti. Aš darbus planuoju 2-3 mėnesiams į priekį. Tądien atstovavau Lietuvai ir Baltijos Asamblėjai Beneliukso sesijoje“, – teigė jis ir pabrėžė, kad jei meras ir siuntė kvietimą, tai šis pasiklydo tarp galybės laiškų. „Per dieną gaunu 200 – 300 laiškų“, – tikino jis. Taip pat stebėjosi, jog Šiaulių miesto meras tokiame svarbiame susitikime pats tedalyvavo 15 minučių ir išskuodė į kažkokį renginį.
Akivaizdu, kad šis susitikimas jokios naudos nedavė. Miesto meras išsiuntinėjo laiškus opozicijos frakcijų vadovams, kad šie savo vadovaujamų frakcijų apibendrintus pasiūlymus bei galimus sprendimo variantus atsiųstų el. paštu.
„Aš turiu krūvą klausimų į kuriuos norėčiau išgirsti atsakymus. Bet kam juos užduoti? Elektroniniu paštu? Elektroninis paštas yra be reakcijos. Aš mėgstu bendrauti su žmonėmis, žiūrėti, kaip jie reaguoja į nepatogius klausimus. Ar turi argumentų, ar turi idėjų... Kad aš žinau vieną sprendimo kelią, tai taip. Bet norėčiau išgirsti mero viziją. Jei aš meras būčiau, sakyčiau, kad darom tą ar tą.
Yra labai geras pasakymas iš komedijos: „Kisa, kam jums pinigai? Jūs fantazijos neturit“. Tai kam jiems pinigai, jei jie nežino ką su jais daryti? Kad atlyginimus išsimokėtų? Kam?“ – kritikos tiek buvusiai, tiek dabartinei valdžiai negailėjo Seimo narys.

Svarbiausia Šiauliai ar ambicijos?
Nors abu visuomeninių judėjimų pavadinimai rėkia, kad ateita dirbti vardan miesto gerovės, kol kas vieningai siekti tikslų nesiseka. Ko trūksta? „Kai mes grįšime prie normalių bendražmogiškų santykių, prie nuoširdaus pokalbio prie stalo, o ne prie visokių manipuliacijų, visokių skambučių, visokių feisbukų, kuriuose verda „beretės“ arba vadinamieji Visocko troliai, kurie puola bet kokią kritiką, tada gal kažkas bus... Reikia sodinti prie stalo ir „Už Šiaulius“, ir vaikštančius ir gulinčius dėl Šiaulių ir kartu tartis. Bet iki šiandien dienos negavau jokio normalaus pakvietimo, kad svarstytume, ką darysime, jog Šiauliai išbristų iš duobės. Ką ten kas siuntinėja tais elektroniniais laiškais... Telefono numerį žino. Rinkimų kampanijos metu juk žinojo, kaip mane surasti, ir žinojo, kaip šnekėti. Todėl manau, kad kai žmonės savo aroganciją ir savąjį „aš“ padės į šoną, ir supras, kad atėjo dirbti miestui, tada ir šnekėsimės“, – baigdamas pokalbį sakė visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ lyderis V. Simulik.
Tuo metu miesto meras kiek stebėjosi, kad sulaukė tiek daug visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ kritikos. Esą rinkimų kampanijos metu buvo kalbėta, jog pavyks dirbti vieningai, tačiau vos tik Seimo nario komanda atsidūrė kitoje pusėje – atsirado priešprieša. „Komitetų pavaduotojai – žmonės iš jo sąrašo. Mes rodome dėmesį, siekiame bendrauti, bet esame kaltinami, kad to nedarome“, – teigė meras.
Tai tikėtis, kad pavyks dirbti vieningai vardan Šiaulių, neverta? „Aš manau, kad tai tik laiko klausimas. Laikas viską sudėlioja į savo vietas. Visi juk norime ant tos pačios šakos tvirtai sėdėti, nesvarbu, ar tu sėdi arčiau kraštelio, ar ne. Taigi, daug protingiau būtų palaikyti gerus sprendimus ir tada prašytis bendradarbiavimo, negu talžyti per nugarą su didele „žaba“ ir sakyti, kad mes norime bendradarbiauti“, – sakė miesto meras A. Visockas.

Artūro STAPONKAUS nuotr.