Asta VOLKOVAITĖ

Vyriausybė jau pamiršo užmojus iš šešėlio ištraukti milijardą, o kokios pinigų sumos sukasi religinėse bendruomenės – žino tik pačios bendruomenės. Net komercine veikla užsiimančioms bendruomenėms savo pajamų deklaruoti nereikia.

„Galima visur ir visada surasti pasiteisinimą. Vienas garbus kunigas man yra pasakęs, kad jeigu žmogus prisipažįsta slepiantis mokesčius, tai jisai tam žmogui sakąs, kad jeigu neišgyveni, tai gali slėpti mokesčius. Neturint to vidinio jausmo nepadės įstatymai”, - išgirdusi apie Šiauliuose rengtą Šeimos šventę teigė ekonomistė, publicistė, ekonomikos dėstytoja bei religijų studijų magistrė Aušra Maldeikienė. 

Praėjusį  Šeimų šventės vyko ne tik Šiauliuose, bet ir Vilkaviškyje. Į Šiaulių vyskupijos rengtą renginį „Blogį šeimose nugalėkime gerumu” Šiaulių arenoje suplūdo apie 5 tūkstančius žmonių. 

Nors šventę rėmė net keturi rėmėjai (tarp jų ir dvi savivaldybės - Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono), kvietimas žmogui kainavo 10 litų. Mokėti nereikėjo tik už vaiką iki 7 metų. Kai kurie šiauliečiai už kvietimą Šiaulių vyskupijos zakristijoje teigė palikę ir pusšimtį litų. 

Kvietimus apmokestinti sugalvojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Kai kuriems žmonėms tai priminė viduramžių laikus, kai katalikų vyskupai pardavinėjo nuodėmių atleidimą ir vietas rojuje.

Ėjusieji į Šeimos šventę piniginę atvėrė ir per jų metų vykusias Mišias. Vieni žmonės nešykštėjo aukoti ne tik 20, bet ir 200 litų. 

Apytiksliais skaičiavimais, už Šeimos šventę galėjo būti surinkta apie 100 tūkstančių litų.

Į Vilkaviškyje vykusią Šeimos šventę galėjo patekti net didžiausi varguoliai. Šventė buvo nemokama. Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro organizatoriai šeimoms taip pat buvo parengę ir meninę programą.

Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro direktorė Lina Braukylienė džiaugėsi, kad į Šeimos šventę suplūdo maždaug keturis kartus daugiau žmonių nei per užpraeitą šventę. Paklausta, kaip sugebėta žmonėms šventę dovanoti nemokamai, neslėpė, kad išlaidomis rūpinosi patys dvasininkai.

„Čia įsijungė kunigai. Per parapijas. Tai ir buvo kaip vyskupijos parapijų šventė. Mums nesvarbi socialinė žmogaus padėtis. Mūsų šventė keliauja iš vieno dekanato į kitą, tad visada domimės vietiniais kolektyvais. Šįkart koncertą parengė vilkaviškiečiai, įsitraukė mokytojai, mokiniai ir pačios šeimos. Tai buvo labai graži šeimyniška programa. Vietiniams kolektyvams visada pasirodyti smagu, juos šiltai sutinka”, - apie tai, kaip sugebėta surengti nemokamą šventę, pasakojo L. Braukylienė. Išgirdusi, kad įėjimas į Šiauliuose rengta Šeimos šventę kainavo 10 litų, puolė tikslintis, ar ši pinigų suma ne už šeimą. 

Ekonomistė, publicistė, ekonomikos dėstytoja Aušra Maldeikienė išgirdusi apie Šiauliuose apmokestintą Šeimos šventę prabilo apie dvasininkų sąžinę.

„Galima visur ir visada surasti pasiteisinimą. Vienas garbus kunigas man yra pasakęs, kad jeigu žmogus prisipažįsta slepiantis mokesčius, tai jisai tam žmogui sakąs, kad jeigu neišgyveni, tai gali slėpti mokesčius. Neturint to vidinio jausmo nepadės įstatymai. Tai yra pačios bažnyčios apsisprendimo klausimas”, - teigia A. Maldeikienė. Pasak jos, slepiantys mokesčius, nusižengia vienam iš Dievo įsakymų.

„Septintas Dievo įsakymas. Nevok. Paaiškinimas - kiekvienas būdas neteisėtai pasisavinti svetimą turtą ir jo neatiduoti, net jeigu tam neprieštarauja civiliniai įstatymai, yra nusižengimas septintam įsakymui. Doriniu požiūriu smerktinas (...) vengimas mokėti mokesčius”, - 1996-aisiais išleistą Katalikų Bažnyčios Katechizmą citavo A. Maldeikienė.

Mokestinių pažeidimų bylas tiriantis pareigūnas „Šiaulių naujienų” žurnalistei pripažino, kad jeigu tai, ką rengė Šiauliuose vykusios Šeimos šventės organizatoriai, būtų padariusi privati įmonė, vienareikšmiškai būtų laikoma pažeidimu. Pareigūno nuomone, mokestį už kvietimą pavadinus auka – pažeidimo nėra.

„Žinai, vieną dieną mums visiems reikės mirti. Reikės ir man mirt. Kaipgi čia pyksiesi su bažnyčia”, - apie tai, kodėl neverta imtis tyrimo dėl pinigų surinktų iš Šeimos šventės, darbo kabinete žurnalistei kalbėjo pareigūnas. 

Kad kvietimai nėra bilietas, sutiko ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Marius Žemgulis. „Kiekviename biliete turi būti nurodyta bilieto serija, eilės numeris ir bilieto, t. y. paslaugos, už kurią atsiskaitoma pagal bilietus, kaina. Bilete ir jo šaknelėje turi būti nurodyta vienoda serija, numeris bei kaina ir pažymėta kontrolei skirta vieta”, - teigė įstaigos vadovas. Nė vieno iš išvardytų dalykų ant kvietimo į Šiaulių vyskupijos Šeimos centro rengtą Šeimos šventę nebuvo.

Religinės bendruomenės (jomis laikomi ir vyskupijų šeimos centrai, - aut. past.) kaip ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos seniau nebuvo pelno mokesčio mokėtojomis. Prieš kelerius metus ši tvarka keitėsi -  pelno mokesčiu apmokestinamas pelnas, uždirbtas per komercinę veiklą.

„Religinių bendruomenių ūkinės komercinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos pardavus prekes ar kitą turtą, suteikus apmokamas paslaugas, ir kitos ūkinės komercinės veiklos pajamos”, - skelbiama Valstybinės mokesčių inspekcijos leidinyje „Dėl religinių bendruomenių apmokestinimo”. Komercinėmis pajamomis nelaikomos religinių bendruomenių išleistos religinės tematikos knygos.

Kiek realiai pinigų surenkama iš kasmet vykstančios Šeimos šventės, nežino ir patys mokesčių inspektoriai - Šiaulių vyskupijos Šeimos centras tokios ataskaitos mokesčių inspektoriams nedavė.

„Šiaulių vyskupijos Šeimos centras nėra teikęs paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitų, nes pagal statusą – tradicinė religinė bendruomenė – šių ataskaitų apie paramą teikti neprivalo”, - teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovė spaudai Elona Limantienė.