Mykolas DEIKUS

Šiaulių vyskupijos kurijos rūmus statantys darbininkai atkasė palaidotų žmonių kaulus. Dar prieš pradedant statybas vyskupija buvo įspėta, kad statybas planuoja buvusių kapinių vietoje.

Vyskupijos kurijos pamatams duobes kasantys darbininkai atkasė kaulus. Pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologės Audronės Šapaitės, darbininkams toliau uždrausta kasti. Surinkti kaulai išvežti Vilniaus universiteto antropologams – laukiama informacijos, kokios lyties žmonių kaulai, ar šie žmonės sirgo ir pan. 

Archeologės žodžiais, tai – pavieniai kaulai, kurie galėjo būti išbarstyti žymiai anksčiau. Ji teigia jau seniau radusi palaidojimų. Manoma, jog čia galėjo būti senųjų kapinių, dar iš tų laikų, kai buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia – penkioliktojo šimtmečio. Seniau būdavo laidojama bažnyčios šventoriuje. Pasak menotyrininko Vytenio Rimkaus, Žemaitijoje kai kur dar iki šiol išliko tradicija laidoti šventoriuje.

Rasti kaulai, pasak A. Šapaitės, į Šiaulius greičiausiai nebegrįš. Paprastai kaulai perlaidojami – pagonių - į pagoniškas laidojimų vietas, katalikų – į katalikiškas. Gali būti, kad buvusių kapinių vietoje pastatyta ir dabartinė Katedra bei šventorių juosianti mūrinė tvora – bažnyčia nebūdavusi labai skrupulinga.

Kraštotyrininkas Vilius Puronas pateikia kitą versiją. Svarsto, kad dabartinė tvora žymi senojo šventoriaus ribas. Jis pažymėjo, kad už šventoriaus paprastai būdavo laidojami nuo bažnyčios atskirti asmenys, savižudžiai ir kt. Tokių palaidojimų, anot jo, gali būti ir statybvietėje. Buvusių kapinių vietoje gali stovėti ir Katedros papėdėje pastatyti blokiniai daugiabučiai namai.

Anot V. Purono, šventoriuje buvo laidojama iki karo su švedais, kai daugybė gyventojų išžudyta arba mirė nuo maro. Tada kapinės pamažu buvo perkeltos prie Talšos ežero – ten, kur senosios miesto kapinės.

Profesorius Vytenis Rinkus sako, kad kaulų galima rasti visame senamiestyje. „Kur būdavo kalvelė – ten ir kapinės“, - sako profesorius.

Vis dėlto susidaro įspūdis, kad apie radinį mėginta nutylėti. Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritoriniam padaliniui laikinai vadovaujantis Zenonas Stundžia vakar sakė apie radinius nieko negirdėjęs, nes niekas nepranešė. Žadėjo pasidomėti. 

Naujus rūmus statanti Šiaulių vyskupija jau seniau buvo įspėta, kad statybas planuoja senųjų miesto kapinių vietoje. Apie tai viešo detaliojo plano svarstymo metu prabilo menotyrininkas V. Rimkus. Jo žodžiais, viename iš senųjų miesto atvirukų, darytų 1916-aisiais, aiškiai matyti eilė antkapių. Į miesto Garbės piliečio žodžius nekreipta dėmesio.

Susiradome V. Rimkaus minėtą atviruką, kuris publikuojamas to paties archeologinius kasinėjimus vykdžiusio „Aušros“ muziejaus išleistoje knygoje „Senieji Šiauliai atvirukuose“. Nuotraukoje matyti apgriauti pastatai ir eilė antkapių. Dauguma kryžių nulūžę, atremti į antkapius.  Užrašas knygoje skelbia: „Katedra iš Šiaurės rytų pusės. Dešinėje matosi antkapiniai paminklai.

Vaizdą Vokietijon siųstame atviruke palyginome su realiu. Žvelgiant iš šiaurės rytų pusės matyti, kad antkapiai tęsiasi būtent ten, kur kasama duobė būsimiesiems vyskupijos požeminiams garažams.

Knyga, kurioje publikuojamas Pirmojo pasaulinio karo laikų atvirukas, išleista 2006-aisiais, tad nei „Aušros“ muziejui, nei vyskupijai neturėjo būti paslaptis, kad statybos planuojamos buvusių kapinių vietoje. Beje, „Aušros“ muziejaus tinklalapyje esama nuotraukos, padarytos tuo pačiu kampu, kaip ir atviruke. Tik apie antkapius – nė užuominos. Užtat skelbiama išvada, itin palanki vyskupijos planams: „Saugoti reikia tik išlikusius palaidojimus iš pirmųjų krikščioniškų kapinių prie Katedros šventoriaus tvoros“.  

Prieš vyskupo rezidencijos statybas protestuoja grupė šiauliečių, priklausančių Jungtiniam demokratiniam judėjimui. Žmonės bandė kalbėtis su vyskupijos vadovybe, ragino statybas stabdyti miesto valdžią, tačiau jų nuomonės nepaisyta. 

Vyskupo rezidencijos statybas protestuotojai vadina Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų užstatymų pradžia. 

Protestus vertindamas profesorius V. Rimkus džiaugiasi, kad yra skirtingų nuomonių, tačiau pastatai šalia Katedros stovėjo ir praėjusio šimtmečio pradžioje. Jis juokauja statybų oponentų klausęs, ar visi matė Katedrą iš vidaus. Profesorius juokiasi – išgirdo, jog toli gražu ne visi joje lankėsi.

Istorijos šaltiniai skelbia, kad pirmoji medinė bažnyčia jau stovėjo 1445 metais. Bažnyčia buvo su gyvenamosiomis patalpomis klebonui. Šventoriuje pradėti laidoti tikintieji.

***

Teigiama, kad pirmoji bažnyčia pastatyta pagonių šventyklos vietoje.

***

17-ame amžiuje, šalia medinės bažnyčios, šventoriuje pradėta statyti mūrinė. 1634 metais konsekruota naujoji bažnyčia, nors iki galo ir nebuvo užbaigta.

***

Senoji bažnyčia buvo nugriauta – archeologai šventoriuje aptiko pamatų liekanas.

***

Senasis bokštas turėjo renesanso stiliaus medinę varpo pavidalo smailę, kuri 1880 metais trenkus žaibui sudegė. Po gaisro bokštas paaukštintas, o viršūnė tapo piramidės formos.

1944 metų liepą atsitraukianti vokiečių kariuomenė bažnyčią padegė. Sudegė visos medinės dalys, archyvas, meno kūriniai ir kt.

***

1945 metais bažnyčia pradėta atstatyti. 

***

1951–1956 metais bažnyčia restauruota, jai grąžintas prieškarinis vaizdas.

***

Katedros titulas suteiktas 1997 metais. 

***

Katedros bokšto aukštis – 70 metrų.

***

Kasinėjimų metu, po senuoju grindiniu, šalia Katedros, rasta kapų, vienas kapas rastas vos 40 centimetrų gylyje. 

 

Archeologė Audronė Šapaitė patvirtino, kad vyskupo rezidencijos statybvietėje aptikta žmogaus kaulų.

Tuo pačiu kampu, kaip ir sename atviruke, „Šiaulių naujienų“ fotografas užfiksavo Katedros vaizdą. Duobė iškasta buvusių kapinių vietoje.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.