Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas urologas T. Bekeris šiauliečiams vyrams linkėjo mylėti save ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Rugsėjo 15-ąją minėjome Pasaulinės kovos su prostatos vėžiu dieną. Šia proga Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Tonaras Bekeris nori priminti visiems vyrams, kad būtina rūpintis sveikata nedelsiant. Labai mažai yra vyrų, kurie sąžiningai lankosi pas gydytojus - dauguma „užklysta“ jau gerokai per vėlai.
Pasak gydytojo T. Bekerio, per metus Šiauliuose aptinkama apie 400 naujų prostatos vėžio atvejų, o šalyje kasmet fiksuojama apie tris tūkstančius naujų susirgimų. „Reikėtų vyrams nuo 45 metų atlikti specialų tyrimą. Jei tyrimas teigiamas, šeimos gydytojas skirs siuntimą pas urologą. Tai rutininis kelias. Profilaktinių tyrimų dėka mažėja užleistų prostatos vėžio formų, tačiau vis lieka didelė problema vyrų aktyvumas rajonuose“, - sako T. Bekeris.
Ankstyva diagnozė – galimybė pasveikti
Lietuvoje ankstyva prostatos vėžio diagnostikos programa finansuojama valstybiniu mastu – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pagal programą teikiamas paslaugas apmoka ligonių kasos.
Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai yra susirūpinę ne mažiau nei moterys, todėl aktyviai įgyvendinama 2006 metais pradėta prostatos vėžio prevencinė programa. Ji skirta 50–75 metų ir nuo 45 metų vyrų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.
Ši paslauga vyrams taikoma kas dvejus metus. Urologo konsultacijas ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas. Nors, pasak urologo T. Bekerio, dažnai prostatos vėžio simptomai gali būti panašūs į kitus susirgimus, tačiau sveikata būtina rūpintis, juolab tarp visų onkologinių susirgimų daugiausia miršta vyrai, sergantys prostatos vėžiu.
Nors vyras, žengdamas į urologo kabinetą, visada linkęs galvoti apie baisiausią – prostatos vėžį, tačiau, anot T. Bekerio, taip nėra. Bene dažniausiai, pasak T. Bekerio, tenka diagnozuoti prostatos gerybinę hiperplaziją, prostatos padidėjimą. Tai reiškia, jog prostatoje aptinkamas gerybinis auglys, kuris net nesukelia vėžio.
„Svarbiausia tai, kad vyrai laiku kreiptųsi į medikus. Jei nustatome pirmąją ar antrąją prostatos vėžio stadiją, dažniausiai gydymo rezultatai būna geri, tačiau jei pavėluotai kreipiamasi, mes jau padėti beveik nebegalime“, - sako gydytojas.
Gydytojas pastebi, kad prostatos vėžiu serga vis daugiau jaunesnių vyrų - pastaruoju metu tenka operuoti ir vos 40 metų sulaukusius.
Kada verta sunerimti
Sunerimti, pasak T. Bekerio, reikia, kai ima silpnėti šlapimo srovė, kai naktį dažnai tenka keltis iš patalo ir eiti į tualetą. Dažno šlapinimosi palydovas - ir skausmas, kuris, pasak mediko, daug dažniau priverčia vyrą sunerimti ir kreiptis pagalbos.
Tačiau kai kas sulaukia ir šlapimo takų infekcijos, ir stipraus šlapimo susilaikymo ar nepraeinamumo, ir į gydymo įstaigą atkeliauja greitosios pagalbos automobiliu. Šie požymiai rodo prostatos hiperplaziją, kuri gali pasireikšti net ir tada, kai anksčiau vyro nevargino jokie kiti prostatos veiklos sutrikimai.
Jei šlapime pasirodo kraujo, kai šlapinantis jaučiamas deginantis skausmas – tai jau rimti ligos požymiai ir kreiptis į gydytoją būtina.
Pavėlavus išsitirti
Europos Sąjungos šalyse prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas 85 tūkstančiams vyrų, iš kurių 9 procentai miršta. Lietuvoje vyrų sergamumas prostatos vėžiu kasmet padidėja apie 10–15 procentų. Pacientai ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų, todėl profilaktiniai tikrinimai būtini. Tikėtina, jog ilgėjant vyrų vidutinei gyvenimo trukmei, rizika susirgti prostatos vėžiu taip pat didės. Kiekvienas vyresnis vyras, kuriam būdinga didesnė androgenų koncentracija, patenka į rizikos grupę susirgti prostatos vėžiu ir dažniausiai juo suserga. Liūdniausia tai, kad didelė dalis prostatos vėžio atvejų taip ir lieka nediagnozuoti iki pat mirties.
