Dar praėjusiais metais socialinės paramos gavėjams, kurie yra darbingi, tačiau nedirba ir nesimoko, didžiulį nepasitenkinimą sukėlė neva valdžios „išgalvota prievolė“ už gaunamą socialinę paramą atlikti visuomenei naudingus darbus.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Nors dabar ta pasipiktinimo banga lyg ir turėtų atslūgti, Šiaulių mieste socialinės paramos gavėjų, turinčių atlikti visuomenei naudingą darbą, dėl naujos tvarkos srautas tik išaugo drauge padidindamas ir nepatenkintųjų skaičių.

Vis mažiau nuo darbų atleidžiamų
Nuo gruodžio mėnesio pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą, savivaldybė jau gali nusistatyti kitas kategorijas, negalinčių atlikti visuomenei naudingo darbo. Todėl dabar visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami tik asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nėščios moterys, motina ar tėvas arba globėjas, auginantys ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelankantį vaiką, asmenys, kurie slaugo ar prižiūri globojamą ar rūpinamą šeimoje vaiką, bendrai gyvenantį asmenį, savo ar sutuoktinio artimą giminaitį, jeigu jiems yra nustatytas neįgalumas, arba asmenys, įstatymų nustatyta tvarka paskirti neveiksniu pripažinto globojamo ar rūpinamo šeimoje vaiko, bendrai gyvenančio asmens, savo ar sutuoktinio artimojo giminaičio globėju ar rūpintoju, neįgalūs asmenys, išskyrus asmenis, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis, asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu).
„Jeigu šiuo metu žmogus serga, jis turi pristatyti gydytojo pažymą, o visi kiti – nesimokantys, nedirbantys ir nepatenkantys į ministro įsakyme išvardytas kategorijas - nuo visuomenei naudingo darbo neatleidžiami“, - sako Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė.

Ypač piktinasi trečiąjį neįgalumo laipsnį turintieji
Tad dėl naujos įstatymo pataisos miesto Švietimo centro specialistei Skimutei Murauskienei kasdien tenka aptarnauti apie 60 žmonių, o ne 50, kaip praėjusiais metais.
Vien šių metų sausį centre apsilankė apie tūkstantį paramos gavėjų, o į darbus buvo pasiųsta apie 700 žmonių.
„Sugriežtinus tvarką į visuomenei naudingus darbus siunčiami ir neįgalieji, ir priešlaikiniai pensininkai, ir tie, kurie gauna šildymo kompensaciją. Taigi padidėjo ir aptarnaujamų asmenų srautas, ir nepatenkintųjų naująja tvarka yra gerokai daugiau“, - pastebi specialistė.
Dažniausiai piktinasi trečiajai neįgalumo grupei priklausantys asmenys. Pasak I. Kiurienės, šie žmonės, siekiantys išvengti visuomenei naudingo darbo, yra dalinai darbingi - registruoti darbo biržoje kaip ieškantys darbo.
„Vadinasi, jei žmonės laukia, kada Lietuvos darbo birža jiems pasiūlys darbą, visuomenei naudingą darbą jie tikrai gali atlikti“, - sako Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Visuomenei naudinga veikla yra įvairaus pobūdžio, o už darbo parinkimą žmogui atsakingi specialistai atsižvelgia į gydytojo pateiktas rekomendacijas.
Bet pasak I. Kiurienės, nepaisant to, trečią neįgalumo laipsnį turintys asmenys ir toliau teigia, kad dirbti negali.
Kita vertus, pasitaiko, kad visuomenei naudingą darbą atliekančio žmogaus darbo valandų skaičius tiesiog neatitinka gaunamos socialinės paramos sumos.
„Dažniausiai kyla nepasitenkinimas, kai žmogus įdarbinamas neatsižvelgiant į paramos dydį – suma gali būti 20 ar 200 litų, jis vis tiek yra pasitelkiamas 60-iai darbo valandų darbo trims mėnesiams“, - sako Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriaus vedėja.