Pasirodo, kad vien noro dirbti nepakanka. Tai suprato dvidešimt metų elektriku dirbęs ir prieš kelerius metus užsienyje laimės ieškojęs vyras: sugrįžęs į Šiaulius vis dar niekur neįsidarbina, nors ne kartą buvo kviestas į darbo pokalbius ir darbdaviai buvo patenkinti, kad jų įmonėje pradės dirbti patyręs specialistas. Tačiau po medicininės apžiūros darbas vis išslysdavo iš rankų. Dabar vyras mano pats sau išsikasęs duobę, kai gydytojo paprašė patikrinti akies spaudimą, – po to atsiradęs įrašas medicinos pažymoje užvėrė visas duris vėl dirbti mylimą darbą.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Darbo paieškos užtruko
Beveik metus besilankantis Darbo biržoje Raimondas Vaičiulis trokšte trokšta vėl įsidarbinti, nes nenori būti našta valstybei. Tačiau išrašas medicininėje pažymoje griauna vyro planus.
R. Vaičiulis jau ilgą laiką skundėsi pablogėjusia vienos akies rega. Kol nuolat vartojo vaistus, situacija buvo pagerėjusi. Bet kai trumpam nustojo juos vartoti, nes tikėjosi, kad taip sužinos tikslią akies būklę ir įsitikins, ar vaistai dar būtini, kreipėsi į gydytojus.
Atlikus medicininę apžiūrą Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre dėl padidėjusio akispūdžio jam buvo uždrausta dirbti elektriko darbą, nors paties R. Vaičiulio nuomone, jo sveikatos būklė netinkama tik dirbti aukštyje.
Nors bandydamas įrodyti, kad savo sveikata rūpinasi ir akispūdį gydo privačiai, R. Vaičiulis pateikė gydymo istorijos nuorašus, tačiau tai gydytojų neįtikino, o įrašas sveikatos pažymoje dabar neleidžia įsidarbinti pagal specialybę.
„Viena tenoriu – vėl pradėti dirbti. Todėl nesuvokiama, kodėl Darbo biržoje nėra informacijos apie mano sveikatos būklę, nes vis be reikalo gainioja pas darbdavius. Pabodo tokia karuselė – biržoje suranda man darbą, o medikai aiškina, kad nesu jam tinkamas. Galbūt medikai turėtų bendradarbiauti su Darbo biržos specialistais, kad būtų aišku, ką žmogus gali dirbti“, - pasakojo R. Vaičiulis.

Darbo sąlygas nurodo darbdavys
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja oftalmologė Lina Dapkevičienė patvirtino, kad dėl padidėjusio akispūdžio žmogus silpniau mato ir dėl to gali būti, kad jis nebegali dirbti specifinio darbo.
Tačiau kiekvienas regos sutrikimas gali skirtis, todėl, anot gydytojos, sunku vertinti, ar šiuo metu R. Vaičiulis tikrai negali dirbti savo mėgstamo darbo.
O Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Pranas Andruškevičius, žinodamas šio centro paciento situaciją, patvirtino, jog gydytojai pažymoje viską teisingai nurodė, nes darbdavys ieškojo elektriko, kuris galėtų dirbti aukštyje, o R. Vaičiulis, turėdamas regėjimo sutrikimų, būtent tokio darbo dirbti negali.
„Yra nustatyta tvarka: kai siunčiama sveikatos patikrinimui, darbdavys privalo nurodyti darbo sąlygas, ypač jei jos yra pavojingos. Šiuo atveju taip ir buvo, o darbdavys turi teisę suteikti sąlygas, pagal kurias darbuotojas visgi galės dirbti. Tokiais atvejais visuomet prisimenu istoriją, kai vienam scenos darbininkui buvo diagnozuota epilepsija. Todėl medikai neleido jam dirbti aukštyje, bet nutiko taip, kad šis žmogus griuvo lygioje vietoje ir viskas baigėsi labai liūdnai. Todėl noriu pabrėžti, kad kiekvienas gydytojas, pasirašydamas, atsako už pacientą. O pacientas visada gali skųstis - tada kreipiamasi į gydytojų komisiją ir dar kartą sprendžiama“, - sakė P. Andruškevičius.

Darbo biržos medicinos pažymos nepasiekia
Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus vedėja Irena Vaikutienė aiškino, kad jei žmogus neturi neįgalumo, biržos specialistai neturi informacijos apie kokius nors jo sveikatos sutrikimus.
„Jei žmogus turi nustatytą neįgalumą, biržos specialistai siūlo darbus, kuriuos gali dirbti žmogus pagal savo sveikatos būklę. Tais atvejais, kai žmogus serga, privalo būti išduotas laikinas nedarbingumo pažymėjimas ir tada asmenims darbai tuo metu visai nesiūlomi“, - teigė I. Vaikutienė.
Dažniausiai medikai pažymi, kuriam laikui nerekomenduotinas vienoks ar kitoks darbas. Tačiau jei sveikatos pablogėjimas ryškus ir dirbti žmogus nebegali, tuomet jis siunčiamas į nedarbingumo komisiją neįgalumui nustatyti.
Tiesiog yra tvarka, kad kiekvienas darbdavys būsimą darbuotoją nukreipia į medicinos įstaigą sveikatos patikrai ir pagal nurodytą darbo pobūdį gydytojai sprendžia, ar žmogus gali dirbti numatytą darbą. „Jei negali dirbti dėl sveikatos, yra parašoma pažyma darbo biržai, darbdaviui ir tuomet tam žmogui darbo paieška tęsiama toliau“, - aiškino I. Vaikutienė.
Anot I. Vaikutienės, šiuo metu nustatoma vis daugiau piktnaudžiaujančiųjų, kai gavus pažymą atsisakoma darbo. „Stengiamasi išsisukinėti nuo žemesnės kvalifikacijos darbo, nes baiminamasi netekti turimų socialinių garantijų, todėl nelieka motyvacijos dirbti. Tačiau visiems galioja ta pati tvarka - jei darbas buvo pasiūlytas tinkamai ir išduotos įdarbinimo rekomendacijos, nesant pateisinamoms priežastims, dėl ko negali dirbti, nutraukiama registracija darbo biržoje be teisės registruotis pusę metų. Pastebime, kad vyresni žmonės, kurie nori įsidarbinti ir yra labiau motyvuoti dirbti, greičiau ir įsidarbina. Tačiau vis dėlto didžiąją dalį sėkmės įsidarbinant lemia darbo praktika ir kvalifikacija“, - sakė I. Vaikutienė.

Siūlo keisti kvalifikaciją
Jei žmogus nebegali dirbti pagal savo įgytą specialybę, jam yra siūlomi žemesnės kvalifikacijos darbai. „Žemesnės kvalifikacijos darbas nėra tik valytojos ar kiemsargio darbas. Jei žmogus dirbo elektriku ir dabar dėl pablogėjusios sveikatos šio darbo nebegali dirbti, jam gali būti siūlomas darbas gamyboje, pakuotojo darbas. Yra įvairių darbų pramonės įmonėse, kur šiuo metu tikrai trūksta darbuotojų“, - teigė I. Vaikutienė.

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas P. Andruškevičius sakė, kad kiekvienas gydytojas atsako už paciento sveikatą, todėl pasirašydamas medicininėje pažymoje atsakingai įvertina, ar pagal numatytas darbdavio sąlygas žmogus galės dirbti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.