Patikėjęs banko siūlomomis investicijomis šiaulietis liko su daugiau nei penkiasdešimties tūkstančių litų nuostoliu. Tokių „nusvilusių“ neprofesionalių investuotojų visoje šalyje yra gal dešimtys ar net šimtai, tačiau teisybės ieškoti drįsta ne visi. Kitiems pasiseka ne taip gerai – jų nuostoliai gali siekti milijonus. Specialistų nuomone, lietuviams trūksta finansinio išprusimo, tačiau trūksta ir griežtesnės bankų kontrolės, kuri kitose šalyse puikiai veikia.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Patyrė nuostolius
Šiauliuose gyvenantis ir dirbantis Regimantas Vėgėlė dienraščiui „Šiaulių naujienos“ pasakojo, kad karti patirtis su banku įvyko dar prieš šalies ekonominę krizę – 2006 metais. Vyras banke DNB (tada bankas turėjo kitą pavadinimą) nuo 2000 m. laikė maždaug dvidešimties tūkstančių eurų indėlį. Besibaigiant indėlio terminui, vyrą pasikvietė tuomet banko padalinio vadovu dirbęs Juras Andriukaitis (dabartinis Šiaulių vicemeras) ir pasiūlė pirkti SASO obligacijų.
Būdamas neprofesionaliu investuotoju R. Vėgėlė patikėjo banko garantijomis ir pažadais gauti didelį pelną, tad įsigijo obligacijų už daugiau nei šimtą tūkstančių eurų. Bankui užteko penkis kartus mažesnio užstato – vyro turimo indėlio. Likusi suma buvo banko skolinta, už kurią reikėjo mokėti palūkanas. Teismas šių metų liepą konstatavo, kad tokiu būdu bankui neatsirado jokios rizikos, o ieškovui – beveik septyniolikos tūkstančių eurų nuostolis. O taip pat, kad vertybinių popierių įsigijimo skolintomis lėšomis sutartis suteikė bankui perdėtą pranašumą ir bankas, kaip stipresnė šalis, neatskleidė investavimo rizikos bei suklaidino ieškovą.
Prarado pasitikėjimą
„Man jie galėjo kad ir milijoną duoti. Per tuos metus susidarė 12 procentų palūkanų. Bankas jaučiasi nebaudžiamas, atsirašinėjo. Kreipiausi į teismą, jie pageidavo uždaro posėdžio, neva, kad nebūtų atskleistos komercinės paslaptys, bet kokios ten gali būti paslaptys. Logiškai mąstant, kas sutiks duoti dvigubai daugiau nei įkeista turto? Bet šiuo atveju pinigus davė, kad tik pirkčiau jų obligacijas. Bankas davė pinigus ir pasiėmė atgal, tuo tarpu tokie žmonės kaip aš liko su įkeistu turtu ir visa rizika“, - nusivylimo neslėpė R. Vėgėlė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas šių metų liepos pradžioje patenkino jo ieškinį ir priteisė bankui atlyginti nuostolius bei sumokėti advokato išlaidas. Bankas nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui. R. Vėgėlė teigia, kad jo bylos svarstymas gali nusikelti į kitus metus. Iki tol pasitikėjęs bankais vyras dabar sako, kad pakeitė nuomonę. „Vien kokius mokesčius jie užsikėlę, net elektroninėje bankininkystėje padarius pavedimą reikia mokėti. Kad ir litą, bet kai tokių pavedimų padaroma daugybė, bankas juos pasiima“, - teigė pašnekovas.
Surengė protestą
R. Vėgėlės žiniomis, nuo šio banko siūlomų investicijų nukentėjo ir kitas šiaulietis, šiuo metu gyvenantis užsienyje. Šio vyro nuostoliai buvo didesni – neteko nekilnojamojo turto. Šalyje tokių nukentėjusiųjų yra ir daugiau. Kaip skelbia naujienų portalas DELFI, pirmadienį prie Norvegijos ambasados ir DNB banko pagrindinės būstinės protestavo apie 15 buvusių banko klientų, kurie įsitikinę, kad buvo apgauti. Kaip tikino į protestą susirinkę asmenys, jiems buvo užtikrinta, kad pelnas – garantuotas, tik neaišku – didesnis ar mažesnis. Deja, banko pasiūlytas produktas nepasiteisino: investavusieji nesulaukė tikėtosios grąžos, o dalis liko su ne vieną dešimtį tūkstančių siekiančiomis bankui nesumokėtomis palūkanomis. DNB banko atstovai teigia, kad gerbia protestuotojų nuomonę, tačiau akcijos organizavimą vertina „kaip bandymą daryti įtaką teismų sprendimams“. Bankas komentuoja, kad grąžos, kurios tikėjosi, klientai negavo dėl susiklosčiusios finansinės padėties pasaulyje. „Susiklosčius kitoms aplinkybėms rinkoje toks investavimo būdas būtų itin pelningas“, - skelbia DNB atstovai.
Naudojasi klientų neišprusimu
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigia manantis, kad tokios istorijos nutinka neprofesionaliems investuotojams dėl per menko finansinio išprusimo. Tačiau tokie veiksmai, jo nuomone, bankams garbės nedaro. „Bankas jiems nepalankias teismo nutartis apskundžia aukštesnės instancijos teismui, tai rodo kietakaktišką požiūrį ir bankui garbės nedaro“, - sako K. Kupšys.
„Investuotojai gavo pamoką, juos pražudė perdėtas pasitikėjimas bankais. Bet tai nėra teismų klausimas. Politikai turėtų sukurti griežtesnę kontrolės sistemą, kuri senojoje Europoje, mintyje turiu ne posovietines šalis, yra. Mano žiniomis, Didžiojoje Britanijoje kontrolės tarnyba pareikalavo iš banko atlyginti, pabrėžiu, septyniems milijonams banko klientų pusantro milijardo svarų sterlingų sumą už per daug suteiktų paslaugų (pavyzdžiui, su mokėjimo kortele bankas suteikdavo nenaudingą klientui draudimą ir panašiai). Tai ne tik DNB banko problema, Lietuvoje ir kiti komerciniai bankai ieško sau naudos, suteikdami rizikingus pasiūlymus“, - tikino K. Kupšys.
Nuostolių dėl banko galimos kaltės patyrę gyventojai, pasak K. Kupšio, turėtų kreiptis į Lietuvos banką, kuris nagrinėja tokius skundus. Teismo procesai gali kainuoti ne tik daug nervų, bet ir išlaidų advokatui.
