2013-09-19 06

Šiaulių dramos teatro vadovas A. Venckus: „Mes nenuėjome ir neiname lengviausiu keliu, tuo, kuris vadinasi „kasai, kasai, kasai“, mes norime, kad mūsų repertuaras būtų „žmogui, žmogui, žmogui“.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus sako tikintis, kad 83-iasis sezonas suteiks džiaugsmo įvairių kartų žiūrovams, nes jų vos ne kiekvieną mėnesį laukia premjeros, įvairūs renginiai tiek tradicinėse, tiek kitose teatro erdvėse, susitikimai su scenos grandais ir debiutantais.
- Tad kuo pradžiuginsite Šiaulių dramos teatro žiūrovus šį sezoną?
- Vykdome trijų etapų šiokius tokius teatro remonto darbus. Pirmi du etapai vyksta šiemet - keičiame lygųjį stogą ir visą šildymo sistemą, todėl dar ne tokie puošnūs būsime teatro atidarymo metu. Kitas remonto etapas bus kitą vasarą – turėtume pakeisti skliautinį stogą ir pradėti fasado atnaujinimo darbus.
Beje, turime naujus teatro bufeto nuomininkus – jie irgi remontuojasi patalpas.
Todėl manau, kad žiūrovai galės maloniai jaukioje kamerinėje aplinkoje leisti laiką teatre jau nuo lapkričio.
Nors tradiciškai sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės, nuo bufeto, man atrodo, kad jis prasideda nuo norinčiųjų dirbti, kurti teatrą.
Taigi mes pradedame sezoną premjera – mūsų režisierius A. Lebeliūnas pristato M. Panjolio „Duonkepio žmonos“ premjerą jau šį sekmadienį. Ir laukia savo eilės dar dvi premjeros iki Naujųjų metų.
Jonas Vaitkus stato Vaižganto „Nebylį“. Tam yra graži proga: lygiai prieš 40 metų Šiaulių dramos teatro scenoje debiutavo jaunas niekam nežinomas režisierius J. Vaitkus su pirmuoju diplominiu darbu - iš čia jis išplaukė į didelius vandenis.
Toliau tęsiame mūsų pasirinktą strategiją, kad Šiaulių teatre būtų ir grandai, ir jaunimas, nes aš be jaunimo nematau teatro ateities tiek režisūroje, tiek aktorystėje. Tai mes darome keletą metų – kviečiame jaunus režisierius, bandome, rizikuojame. Todėl šį sezoną pas mus V. Zabulajevo ir A. Zenzinovo pjesę „Gražuolės“ pristatys jauna režisierė Agnė Dilytė.
Mes nenuėjome ir neiname lengviausiu keliu, tuo, kuris vadinasi „kasai, kasai, kasai“, mes norime, kad mūsų repertuaras būtų „žmogui, žmogui, žmogui“. Tai mums yra svarbiausia.
Iškart po Naujųjų (jau visi 2014 metai yra suplanuoti) savo žiūrovams norime pateikti ir vieną siurprizą – bendrą su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais.
Statys režisierius Raimundas Banionis „Dibuką“, o Valstybinio jaunimo teatro vadovas, aktorius, režisierius Algirdas Latėnas - T. Viljamso „Geismų tramvajų“. Kaip ir A. Lebeliūnas mūsų teatre rado savo spektakliui duonkepį – Sigitą Jakubauską, taip A. Latėnas čia rado savo Blanšą – aktorę Moniką Šaltytę. Kitam rudeniui irgi turime labai gražių planų – norime pristatyti Oskaro Vaildo „Salomėją“, kurią pasiūlė buvęs mūsų teatro režisierius ir vadovas Rolandas Atkočiūnas.
Manome, kad tai turėtų būti išskirtiniai darbai tiek savo tematika, tiek refleksijomis į žmogų, į pasirinkimą, į išdavystę, į meilę.
Dar numatoma šio sezono naujovė –atgaivinti mažąją salę. Joje vienas spektaklis sėkmingai pristatytas ir jau yra repertuare, todėl manau, kad atsiras kitų iniciatyvų ir ten bus galima pamatyti daugiau įdomių pastatymų.
Būtina paminėti, kad Šiaulių dramos teatras dalyvauja „Šiaulių dienų 777“ renginiuose: surengsime literatūrinius skaitymus teatro kiemelyje, ši erdvė dar daugeliui yra nežinoma, bei surengsime retrospektyvinę parodą, bus rodomi aktorės Nijolės Mirončikaitės sukurti dokumentiniai filmai iš teatro istorijos. Numatomi ir edukaciniai užsiėmimai, ir ekskursijos, kurios pirmiausia skirtos vaikams – kartu su dailininke-butafore jie galės kurti įvairius daiktus teatrui. Manau, kad tai turėtų būti vaikams įdomu.
- Šiaulių dramos teatras garsėja spektakliais vaikams...
- Mes pratiname vaikus prie teatro, jei to nedaro tėvai, mokyklos ir kiti. Todėl visose savo programose spektaklius vaikams vadiname savo prioritetu.
Praėjusio sezono pabaigoje jiems dar tik vieną kartą parodėme nuostabią premjerą - S. Kozlovo „Ežiukas rūke“, pastatytą režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus. Tai tikrai įdomus darbas, kuris manau, susilauks didelio atgarsio, nes yra toks universalus, kad jį gali žiūrėti tiek kalbėti dar nemokantys vaikai, tiek jų seneliai ir rasti daug sau įdomių dalykų.
Beje, su P. Ignatavičiumi tęsiame draugystę nuo to laiko, kai šis jaunas režisierius čia statė „Kovą“ pagal F. Kafką ir tai pasiteisino. O kitąmet su juo palinksime į S. Beketo dramaturgiją, kur turėtų būti įdomu mūsų žiūrovui. Nes komerciniai teatrai, nors ir yra lankomiausi, stokoja įdomesnės dramaturgijos, todėl toks mūsų pasirinkimas turėtų jiems tapti atsvara. Juk viena iš teatro misijų – padėti žmogui kapstytis savyje.
- Ar pasikeitė trupės sudėtis?
- Trupės atnaujinimas yra viena iš problemų ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje. Mūsų trupė yra subrendusi ir jai reikia, mano giliu įsitikinimu, šviežio kraujo, jaunatviškos energijos. Bet čia susiduriame su problemomis: etatų skaičius nedidėja, mokos fondas lieka tas pats. Todėl reikia ieškoti kelių, kaip jaunus aktorius pritraukti, kad jie norėtų čia kurti, būti, ir svarbiausia - kad ir režisieriai matytų jų perspektyvas.
Bendras projektas su Teatro akademija kaip tik, mūsų nuomone, turėtų paskatinti bendradarbiavimą, kad perspektyvoje akademijos absolventai liktų Šiaulių dramos teatre.
Šiemet pas mus debiutuoja du jauni aktoriai – jie pagal terminuotas sutartis pas mus dirbs šį sezoną. Džiugu, kad jie yra Šiaulių universiteto Teatro katedros absolventai, kad galbūt jie scenoje atskleis savo ypatingas savybes.
- Koks šio sezono repertuaras?
- Kol kas dar nieko iš praėjusio sezono repertuaro neatidavėme į archyvą. Todėl repertuare yra daug spektaklių, kai kurie iš jų bus rodomi rečiau vien todėl, kad yra išvaidinti, kai kurie – dažniau, nes yra labai žiūrovų pamėgti, o kai kurie pristabdyti, nes jų aktoriai yra ar motinystės atostogose, ar turi sveikatos problemų.
Apskritai mūsų teatre ilgaamžiškumo rekordininkai yra visi vaikiški spektakliai, Moljero „Šykštuolis“. Nors tenka pripažinti, kad lankomumo rekordininkas – visai neseniai A. Lebeliūno pastatytas Y. Reza „Skerdynių dievas“ .
- O kokiuose spektakliuose šį sezoną pamatysime aktorių Antaną Venckų?
- Pamatysite „Daktare ir Mangarytoje“ (režisierius V. V. Landsbergis) ir dar keliuose. Tikiuosi, kad vėl sugrįš į sceną B. Sabath „Berniūkščių ruduo“ (režisierius K. Smoriginas).
Galbūt ir koks siurprizas bus, nes iš už Atlanto atskrido pjesė konkrečiai man. Pjesė verčia jau nerimauti, kapstytis joje ir tai man kelia šiek tiek baimės, nerimo ir kartu džiugesio. Tai ne mono spektaklis, tai spektaklis dviem – bet ne su Sigitu Jakubausku.

 
Straipsnių peržiūros
94527002
Į viršų