Buvusi miesto valdžia nušlavė „mikriukus“ nuo Šiaulių miesto gatvių. Piktinosi, keikėsi tada šiauliečiai, rašė peticijas – viskas veltui. Tačiau štai naujosios valdžios koalicinėje programoje išdygo punktas – įsteigti Šiaulių miesto viešojo transporto koordinacinį centrą. Panašu, kad ši naujovė įneš nemažai naujų vėjų. Miesto gatvėse ir vėl gali pasirodyti „mikriukai“, o Savivaldybės įmonė „Busturas“ gali likti ant ledo.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Kaip yra – taip gerai
Nuo praėjusių metų vasario mėnesio Šiaulių miesto gatvėse nebeliko maršrutinių taksi. Šiauliečiai neslėpė, kad juos piktina toks valdžios sprendimas – neva eilinį kartą miesto valdžia pasielgė taip, kaip jai geriau, o jūs, paprasti mirtingieji, žinokitės. „Padarė „Busturą“ monopolistu, tai dabar saldu nebus“, – laiškuose redakcijai rašė šiauliečiai. Kiti vis dėlto vylėsi, jog iš skolų išbridęs „Busturas“ galiausiai sumažins bilietėlių kainas. Deja, deja... Kainos nesumažėjo. O jei juodai dienai nesi užsilaikęs bilietėlio, įsigyto spaudos kioske, tai žiūrėk – autobuse net 49 euro centus nuplėšia. Tačiau, kaip sakoma, ir šuo kariamas pripranta. Priprato ir šiauliečiai – „mikriukai“ juos vos retsykiais mintyse beaplanko...
Ši tema jau buvo išgaravusi ir iš žurnalistų galvų. Tačiau pirmadienį surengtoje Savivaldybės spaudos konferencijoje mintis vėl sujaukė Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius pranešdamas, kad yra sudaryta darbo grupė dėl Šiaulių miesto viešojo transporto koordinacinio centro steigimo.
Ką tai reiškia – domėjosi žurnalistai. „Mes kalbame, kad reikia atskirti veiklas. Kad vežėjas vežtų, o nesirūpintų lengvatomis, bilietėliais ir pan.“, – į detalius paaiškinimus nepanoro leistis Administracijos direktorius Eduardas Bivainis.

Maršrutai nekeisti beveik 30 metų
Kiek kalbesnis šiuo klausimu buvo minėtai darbo grupei vadovaujantis Administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus, kuris aiškino, kad koordinacinis centras perimtų iš „Busturo“ dalį veiklų ir šis galėtų susikoncentruoti į pagrindinę savo užduotį – vežti keleivius. „Būtų atskirtos veiklos tos, kurios yra nebūdingos „Busturui“. Tada „Busturas“ galėtų realiai visą savo veiklą orientuoti į tai, kuo jie užsiima, t. y. į keleivių vežimą, o ne į kontrolę, į pinigų surinkimą, į maršrutų sudarymą, bilietėlių spausdinimą“, – sakė jis.
Valdžia įsitikinusi – šiuo metu kai kurios veiklos yra gerokai apleistos. Pavyzdžiui, pagrindinių autobusų (tarp jų – 12, 24 ir kt.) maršrutai nekeisti nuo maždaug 1988 metų. Nors miesto dinamika per tą laiką, suprantama, gerokai pasikeitė. Įvairiose miesto vietose pridygo prekybos centrų, gamyklų, susikūrė nauji rajonai. „Tačiau dabar yra taip, kad žmonės prisitaiko prie maršrutų, o ne maršrutai prie žmonių“, – teigė M. Šiurkus.

„Busturas“ konkurentų neturi
Be to, viešojo transporto koordinacinis centras organizuotų viešųjų pirkimų konkursą miesto keleivių vežėjui parinkti. Kitaip tariant, yra tikimybė, jog monopolistas „Busturas“ bus išstumtas iš miesto gatvių.
„Jeigu atvirai, tai aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad galėtų atsirasti kažkoks konkurentas „Busturui“, kuris turėtų ir naujų autobusų, ir puikią infrastruktūrą, ir bazę ir t. t. Turbūt per naivu tikėtis, kad kažkur yra teikėjas, kuris galėtų dabar ateiti ir mažesniais kaštais konkuruoti su „Busturu“. Bet kad pats „Busturas“ bus priverstas efektyvinti savo veiklą, tai – be abejo. Jis turės ieškoti būdų, kaip išlikti rinkoje konkurencingam. Nes dabar jis veikia kaip monopolistas ir jokios konkurencijos jam Šiauliuose nėra. Vienintelė konkurencija – „mikriukai“ – buvo panaikinta“, – sakė Administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Ar „Busturas“ turi konkurentų, ar neturi, matyt, parodys laikas. Tačiau akivaizdu, kad ši naujovė uždegs žalią šviesą „mikriukams“ grįžti į miesto gatves. Taigi, trukt už vadžių, vėl iš pradžių... „Galbūt ne tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo anksčiau. Pavyzdžiui, kai važiavo tais pačiais maršrutais ir t. t. Bet kad jie atsirastų, kad važiuotų privežamaisiais maršrutais – tai taip, galimybė yra“, – sakė M. Šiurkus.

Už gražių norų – dirbtinė privatizacija?
Konkurencija „Busturui“, pigesni autobusų bilietėliai, patogesni maršrutai... Vieną po kito pliusus vardija naujoji valdžia. Tačiau tokių argumentų opozicijos atstovams nepakanka. Šie, sulaukę žurnalistų skambučio, apskritai nustemba, kad sudaryta darbo grupė dėl koordinacinio centro steigimo: „Tai, matyt, iš opozicijos net neėmė žmonių, nes mes nieko nežinome, kad sudaryta tokia darbo grupė.“
„Mes esame prieš koordinacinio centro steigimą, nes viešajame transporte Savivaldybė turi tik vieną įmonę – „Busturą“ – ir koordinuoti vieną įmonę kitai įmonei nėra jokios administracinės logikos“, – teigė eksmeras Socialdemokratų frakcijos lyderis Justinas Sartauskas.
J. Sartauskas tikina, kad tokios gražios valdžios atstovų kalbos gali slėpti dirbtinę „Busturo“ privatizaciją per bankrotą. „Kiekvienoje kadencijoje, kiek aš buvau Taryboje, Savivaldybės administracijoje, nuolat pasigirsdavo minčių, kad gal mes „Busturą“ privatizuokime. Tai šitoje vietoje galima labai lengvai parodyti, kad jis nelaimėjo konkurso, tada pusvelčiui išparduodame, bankrotą paskelbiame ir atsisveikiname su „Busturu“. Bet tada, kai monopolistu taps vienas privatininkas, kils klausimas, ar mums bus paprasčiau ir lengviau su juo derėtis. Kaip rodo pavyzdžiai, su privatininkais nėra taip lengva dirbti“, – įsitikinęs J. Sartauskas.
Žinoma, iš pradžių privatininkas, eksmero nuomone, labai lengvai ateis, bet po to pradės diktuoti savo sąlygas. Pavyzdžiui, kad mieste negali būti daugiau nei vienas vežėjas, kad maršrutai gali būti tik tokie ir ne kitokie... Tada Savivaldybė bus įsprausta į kampą.
Pro Savivaldybės rankas revoliucijos atveju neva praslystų ir dabar gaunama parama. Šiuo metu valstybė pagal įvairias programas skiria Savivaldybės įmonėms naujus autobusus. Privatininkams tokių dovanėlių niekas neduotų.

„Busturas“: susitvarkome patys
Piestu prieš koordinacinio centro steigimą stoja ir „Busturo“ vadovas. „Aš manau, kad toks centras nereikalingas. Nes ką čia koordinuoti vieną įmonę. Tuose miestuose, kur daug dalyvių, pavyzdžiui Klaipėdoje, kur yra dvidešimt vienas UAB'as ir du dideli vežėjai, tai gal ten ir yra ką koordinuoti, o Šiauliuose nematau ką koordinuoti. Mes susitvarkome patys“, – teigė bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas.
Na, žinoma, kas gi nenorėtų būti vienintelis ir nepakartojamas. Tačiau valdžios užsispyrimas byloja, kad monopolija grius. Šiuo metu darbo grupė nusprendė pirkti konsultanto paslaugą, kad šis patartų teisiniais klausimais. „Pavyzdžiui, „Busturas“ diegiasi elektroninį bilietą, tai jį reikia atskirti iš jų, kad ir kiti vežėjai galėtų juo naudotis. Reikia nutarti, kokį modelį geriausia pasirinkti: ar tai būtų VšĮ, ar UAB, galbūt Savivaldybės įmonė. Žodžiu, yra daugybė teisinių niuansų“, – teigė Administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Šiurkus.
Tikimasi, kad į šiuos klausimus per 2 – 3 mėnesius pavyks surasti atsakymus, o tada koordinacinio centro modelis bus teikiamas Šiaulių miesto tarybai. Jei ši sprendimo projektą patvirtins – laukia naujovės.