Pirkdami nelegalias prekes prarandame pinigus iš valstybės biudžeto, remiame nusikaltėlius bei kenkiame savo sveikatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
„Šešėlis“ Lietuvoje sudaro daugiau kaip ketvirtadalį šalies ekonomikos ir, skirtingų tyrimų duomenimis, siekia iki 28 proc. Vien Šiaulių mieste veikia maždaug 38 nelegalios prekybos taškai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, nelegalias prekes įsigyja kas trečias lietuvis. Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimą.
Dėl šešėlinės ekonomikos valstybės biudžetas kasmet netenka apie 400 mln. eurų pajamų – akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio.
Atrodo, kad mūsų valdžia ir piliečiai apsnūdo bei užmiršo, kokia tai didelė problema. Plačiau apie kovą su „šešėliu“ „Šiaulių naujienoms“ sutiko papasakoti VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
– Ar iš tiesų kontrabandos ir „šešėlio“ mastai didėja?
– Jeigu lyginsime šių dienų situaciją su ta, kuri buvo prieš trejus metus, – mastai šiek tiek aprimo. Tačiau dėl to dar negalima nusiraminti. Reikia dar daug ką padaryti. Geriausia situacija buvo, kai ekonomika klestėjo. Po to, nuo 2007 – 2008 m., šešėlinė ekonomika šoktelėjo nuo 20 iki 30 proc.
Per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją tie skaičiai keitėsi. Gerais laikais šešėlinė ekonomika silpnėjo, prastesniais – augo.
Šiaulių mieste veikia apie 38 nelegalios prekybos taškai, 7 iš jų jau uždaryti. Lyginant su Lietuvos masteliu, situacija nėra kuo nors ypatinga. Vis dėlto nelegalios prekybos taškų gali būti daugiau, tik mes apie juos nieko nežinome.
– Kokios priežastys lemia kontrabandos mastus?
– Kontrabandos paplitimo mastą veikia daug veiksnių. Vienas pagrindinių – dideli kainų skirtumai. Kai žmonės neįperka legalių prekių, jų ieško nelegalioje rinkoje, kur produktų gali nusipirkti pigiau.
Pavyzdžiui, Lietuvoje akcizinės prekės – dyzelinas, alkoholis, tabakas – yra gana brangios. Jų įperkamumas yra vienas blogiausių Europos Sąjungoje.
2012 m. atlikto tyrimo duomenys rodo, kad lietuvis už vidutinį darbo užmokestį gali įsigyti mažiausiai cigarečių, degtinės ar benzino nei kitų ES šalių piliečiai. Dėl to atsiranda kontrabandos ir nelegalaus vartojimo problema. Kontrabanda klesti, nes žmonės, negalėdami įpirkti brangių prekių, jų ieško nelegaliose rinkose.
Kontrabandos ir šešėlinės ekonomikos mastai mažės, jei žmonės geriau gyvens. Kai prekės santykinai nebus per brangios, kai policija, pasienio ir muitinės tarnybos dirbs savo darbą bei pasikeis žmonių mentalitetas, kai gyventojai pradės jausti, jog pirkti nelegalią prekę negarbinga.
Aišku, galbūt mūsų įstatyminė bazė šiek tiek šlubuoja, tačiau vien tik įstatymais nieko nepakeisime. Reikia pašalinti dar daug veiksnių, kad nelegalios prekybos nebeliktų.
– Kodėl lietuviai pateisina nelegalių prekių vartojimą?
– Jie remiasi visiškai racionaliais argumentais. Sako nesuprantantys, kodėl už prekę turėtų mokėti brangiau, kai gali nusipirkti pigiau. Žmonės, gyvendami laisvos rinkos visuomenėje, tarsi turi laisvę ieškoti vietų, kur kokį nors produktą būtų galima įsigyti ne taip brangiai.
Tačiau toks mąstymas nepateisinamas, kai gyventojai, norėdami sutaupyti, pereina į nelegalią zoną. Tuomet tokie asmenys tampa įstatymo ir visuomenės moralės normų pažeidėjais.
Pavyzdžiui, viena, kai tu perki cigaretes sau ir rūkydamas kenki savo sveikatai, visai kas kita, kai benamis rūkalų nuperka moksleiviui.
Toks elgesys kertasi su visomis visuomenės normomis ir įstatymais. Žinant, kokį poveikį tabakas gali sukelti jaunimui, tokių reiškinių negalima pateisinti. Baisiausia, kad jaunuoliai yra labiausiai neapsaugoti nuo nelegalios rinkos.
Jeigu jūs galite sukontroliuoti legalią parduotuvę, kad ten nepilnamečiams nepardavinėtų tabako, tai niekaip nesukontroliuosite prie turgaus veikiančių nelegalių pardavėjų, kad šie cigarečių neparduotų jaunimui.
Todėl ir atsakomybę už pasekmes turėtų prisiimti ne tik pareigūnai ar politikai, bet ir šešėlinei ekonomikai pakanti visuomenė.
– Kodėl svarbu nepirkti kontrabandinių prekių?
– Nelegali prekyba daro trejopą žalą visuomenei. Pirmiausiai nuo to kenčia valstybės biudžetas. Žmonės tarsi save teisindami sako: „Nerūpi man tas biudžetas, tegul valdžia jį tvarko, man nuo to nei šilta, nei šalta.“
Vis dėlto taip neturėtų būti. Vertėtų suprasti, kad pirkdami nelegalią prekę mes finansuojame nusikalstamą veiklą. Padedame nusikaltėliams išgyventi, be to, skatiname nusikaltimų skaičiaus augimą. Niekam ne paslaptis, kad ten, kur klesti nelegali prekyba, atliekami ir kiti nusikaltimai. Tikriausiai neatsirastų nė vieno žmogaus, kuris norėtų krauti pinigus nusikaltėliams savo noru, tačiau pirkdami nelegalias cigaretes būtent tai ir darome.
Taip pat įsigydami nelegalius produktus kenkiame savo ir aplinkinių sveikatai. Visuomenė sumoka už tai, kad kažkur miške gamintos nelegalios degtinės sudėtyje buvo koks nors nuodas ir kažkas apsinuodijo.
Pirkdami nelegalias prekes prarandame pinigus iš valstybės biudžeto, remiame nusikaltėlius bei kenkiame savo sveikatai.
– Kontrabandos varomoji jėga – pelnas?
– Man teko girdėti, kad kontrabandininkai, per sieną gabendami pilną vilkiką su cigaretėmis, iš šios operacijos gali užsidirbti milijoną eurų. Jie iš to labai gerai uždirba. Manau, pagrindinė paskata, kodėl nelegalus verslas gyvuoja ir kodėl žmonės tuo užsiima, – siekis užsidirbti daugiau pinigų. Vargu ar egzistuoja kitų motyvų.
– Nelegalioje rinkoje tabakas – populiariausia prekė?
– Pastebime tendenciją, kad pastaruoju metu tarsi mažiau pelninga pardavinėti dyzelinį kurą ir benziną. Šios prekės nusikaltėliams nebeįdomios. Jas atsivežti dideliais kiekiais sudėtinga, o mažais – nepelninga. Todėl prekyba jomis nuslopo.
Kontrabandininkai dažniausiai pelnosi prekiaudami cigaretėmis. Remiantis nelegalių prekių statistika, matyti, jog Lietuvoje yra beveik 1400 taškų, kur prekiaujama nelegaliomis cigaretėmis. Tai prekė, kuri yra nedidelė bei turi paklausą. Nusikaltėliai žino, kad cigaretės užima mažai vietos ir už jas gaunamas didelis pelnas.
Antra pagal populiarumą prekė – alkoholis. Nustatyta beveik 1000 tokių nelegalių taškų. Nusikaltėliai pardavinėja pilstuką arba skiestą spiritą, uždeda etiketę ir parduoda kaip degtinę. Prekyba miške virtu alkoholiu taip pat klesti.
– Kokiais būdais kovojama su „šešėliu“?
– Pirmiausia reikia keisti visuomenės mąstymą, stengtis, kad didėtų žmonių pajamos. Kai gyventojai daugiau uždirbs, jie patys nusigręš nuo nelegalių produktų.
Jeigu vėl staiga pakelsime akcizus, kaip buvo padaryta 2009 m., tai vėl žmonės atsigręš į šešėlinius produktus, nes legalūs produktai pabrangs.
Siekiant sumažinti kontrabandos ir šešėlinės ekonomikos mastus, reikia taikyti ilgalaikio poveikio priemones. Reikia dirbti su visuomenės švietimu, stengtis gerinti žmonių pragyvenimo lygį, balansuoti akcizus ir taip nesukelti naujų paskatų žmonėms atsigręžti į „šešėlį“.
Aišku, egzistuoja tam tikros priemonės, kurios veikia čia ir dabar. Pavyzdžiui, jeigu policijai pavyko likviduoti nelegalių prekiautojų tinklą, galima sakyti, kad toje vietoje bus šviesiau. Arba jeigu muitinės pareigūnai sulaikė keletą vilkikų su nelegaliomis cigarečių siuntomis, tai irgi yra tam tikras smūgis per kontrabandininkų kišenę. Tuomet nusikaltėliai patiria nuostolių ir yra likviduojama nusikalstama organizacija.
Taikomos priemonės gali būti nebūtinai tik baudžiamosios ir politinės, galima taikyti ir ekonomines bei socialines. Svarbiausia, kad jos padėtų šešėlį mažinti. Mes esame kovos su kontrabanda pusiaukelėje ir nežadame sustoti.
