Prieš dešimtmetį tuometinės miesto valdžios sprendimu išardytą geležinkelio vėžę Šiaulių oro uosto teritorijoje dabar norima atstatyti. Tačiau politikai, pasiūlę pinigų prašyti Vyriausybės, buvo išvadinti paralelinio pasaulio gyventojais.
Vigitos JUODVALKIENĖS montažas.

Mindaugas LAURINAITIS
Vakar Šiaulių miesto tarybos politikai rinkosi į neeilinį posėdį, kurio metu turėjo svarstyti, ar reikia kreiptis į Vyriausybę ir prašyti pinigų kadaise išardytos geležinkelio vėžės Šiaulių oro uosto teritorijoje atstatymui. Jau prieš posėdį buvo aišku, kad Savivaldybės „chebrytė“, ginanti statybininkų ir statybinių medžiagų prekybininkų interesus, visomis keturiomis priešinsis trijų politikų pasiūlymui prašyti Vyriausybės pinigų. Nes nutiesus geležinkelį gali „nuplaukti“ finansavimas statybininkų taip geidžiamo Logistikos centro projektui. Tačiau sprendimo projekto iniciatoriai net nesitikėjo, kad jų pasiūlymas iš viso nebus svarstomas, nes valdančiosios daugumos atstovai nepatvirtino Tarybos posėdžio darbotvarkės.    

Pati Savivaldybė lėšų neturi
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad trijų politikų – Aurimo Nausėdos, Artūro Visocko ir Gintaro Karalevičiaus – pasiūlymas Savivaldybei kreiptis į Vyriausybę ir prašyti iš jos pinigų geležinkeliui nutiesti, neturėjo sukelti jokių ginčų. Juk pats miesto meras Justinas Sartauskas dar ne taip seniai viešai pripažino, kad miesto Savivaldybė pati tikrai nesukrapštys lėšų, reikalingų išardytai geležinkelio atkarpai atkurti. Tai kas čia blogo, kad Taryba įgalios miesto valdžios atstovus reikalingų pinigų paprašyti iš Vyriausybės?
Tačiau jau iš pat pradžių politikams sunkiai sekėsi sukviesti kolegas į neeilinį posėdį, o miesto valdžios atstovai iš karto pagrasino, kad nepadės parengti sprendimo projekto.    
Nors į neeilinį Tarybos posėdį susirinko 21 politikas, tačiau balsuojant dėl posėdžio darbotvarkės keturi politikai „nunyko“ ir balsavo tik 17 narių, iš kurių 10 susilaikė, tad darbotvarkė nebuvo patvirtinta. Argumentas – kreipimosi projektas esą paruoštas netvarkingai. Juokingiausia buvo tai, jog nuo klausimo svarstymo „nusimuilino“ ir vienas iš tų politikų, kurie vos prieš porą savaičių suraitė savo parašą už tai, kad neeilinis posėdis būtų surengtas.
„Posėdis neįvyko“, - konstatavo posėdžio pirmininkas meras J. Sartauskas. Po tokios baigties kilo politinės aistros.

Priskyrė paraleliniam pasauliui
„Šio posėdžio metu Tarybos nariai atsisakė svarstyti miestui labai svarbų klausimą. Neapsisprendę nariai, kurie susilaikėte, jūs išliksite istorijos puslapiuose todėl, kad nesupratote, ko siekia valstybė“, - po balsavimo pasisakė vienas iš kreipimosi rengėjų Aurimas Nausėda.
Ši politiko replika kažkodėl kėlė šypseną „paksininkui“, milijonieriui, statybos medžiagų prekybos įmonių grupę valdančiam Vidmantui Japertui. „Man labai gaila, kad trys Tarybos nariai gyvena savo paraleliniame pasaulyje, kuris šiuo metu eina lygiagrečiai su Tarybos sprendimais“, - „nustatė“ V. Japertas. Beje, nei šis politikas, nei jo partijos kolegė vicemerė Daiva Matonienė salėje neužsibuvo – abu lyg susitarę pakilo iš savo kėdžių ir išėjo.

Uždraudė padėti teisininkams
Kreipimasis atmestinas, nes buvo paruoštas netvarkingai. Tokios buvo ir Savivaldybės teisininkų išvados. Tačiau įprastai rengiant projektus tokias klaidas teisininkai padeda ištaisyti.
„Norėsite ar ne, ši vėžė bus atstatyta ir be miesto pagalbos, rinkėjai to neužmirš. Dalis iš politikų, kurie prieš dešimt metų balsavo už šios vėžės išardymą, dabar galėjo pasitaisyti“, - replikavo vienas iš kreipimosi iniciatorių Gintaras Karalevičius. Jo teigimu, Savivaldybės administracija uždraudė teisininkams padėti ištaisyti kreipimesi atsiradusias teisines klaidas, nors to buvo prašoma ne vieną kartą.
„Kodėl nebuvo galima padėti paruošti sprendimą su teisininkų pagalba? Padėkime vieni kitiems“, - dėl valdžios abejingumo apgailestavo konservatorė Birutė Marija Paplauskienė.

Piktinosi dėl iniciatyvos
„Aš manau, kad kai kurie Tarybos nariai galvoja, kad per jų susireikšminimą galima išspręsti miesto problemas. Atšaka yra reikalinga, yra kelios galimybės: gali būti skiriamos europinės lėšos, galima atidėti lėšų iš Viešojo logistikos centro, galima atidėti iš „Lietuvos geležinkelių“, galima tikėtis lėšų iš valstybės. Tai visos Lietuvos klausimas. Šiandien nei darėme, nei nepadarėme. Kilo sąjūdinė iniciatyva kreiptis į Vyriausybę, tokių kreipimųsi galima prirengti daug“, - žurnalistams kalbėjo meras J. Sartauskas, tačiau konkrečiai taip ir nepaaiškino, kuo tas kreipimasis būtų galėjęs pakenkti miestui. Beje, „Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kad „Lietuvos geležinkelių“ atstovai teigia nematantys galimybės savo lėšomis atstatyti išdraskytą geležinkelio atkarpą.
„Rėmėmės kitų savivaldybių pavyzdžiu, kai miesto biudžete nesant lėšų, prašoma Vyriausybės perimti svarbius tarpvalstybinius projektus ar spręsti miestui svarbius klausimus. Matydami, kad situacija nėra valdoma, kad miesto meras nori geležinkelio atšaką susieti su Logistikos centru, mes paruošėme sprendimo projektą ir paprašėme surengti šį posėdį. Gaila, kad kitiems pritrūko politinės valios“, - savo motyvus žurnalistams išsakė A. Nausėda.

Žada kreiptis į prokuratūrą
„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad aistros dėl prieš dešimtmetį tuometinės miesto valdžios išardytos geležinkelio vėžės kilo po to, kai vyriausybinė darbo grupė prakalbo apie būtinybę vėžę atstatyti ir taip sudaryti galimybę per Šiaulių oro uostą gabenti NATO krovinius iš Afganistano, kaip tai yra sėkmingai daroma Rygos oro uoste. Beje, dabartinis meras J. Sartauskas, tuo metu, kai buvo leista išardyti geležinkelio vėžę, buvo vienas iš Savivaldybės vadovų.
Nuomonė, kad dabartinė miesto valdžia siekia šią vėžę panaudoti kaip argumentą dėl Šiauliuose planuojamo Viešojo logistikos centro būtinumo, po vakar sužlugdyto Tarybos posėdžio tik sustiprėjo. Tarybos nario A. Visocko nuomone, Logistikos centras planuojamas pažeidžiant teisės aktus ir užkerta civilinio oro uosto plėtros galimybes. Todėl politikas ketina surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai, kad ši apgintų visuomenės interesą.

Panašu, kad vakar vykusiame Tarybos posėdyje atsiskleidė milijonieriaus Vidmanto Japerto ekstrasensiniai gebėjimai – jis tris kreipimosi į Vyriausybę iniciatorius išvadino paralelinio pasaulio gyventojais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.