Naują Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgo Alberto Griganavičiaus parašytą knygą – „Kū ašen da atamenu“ – jau įsigijo kolegos gydytojai. Po sveikinimų knygos autorius dalijo autografus.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytojas neurochirurgas Albertas Griganavičius pristatė savo antrąją parašytą knygą - „Kū ašen da atamenu“. Ši gydytojo išleista knyga išsiskiria tuo, kad joje tarmiškai aprašomi paties autoriaus vaikystės prisiminimai: šviesi nepriklausomybės ir skaudi okupacijų metų vaiko patirtis. Knyga „Kū ašen da atmenu“ parašyta sodria Kavarsko tarme. Pasak  A. Griganavičiaus, knyga skirta ne medikams – jos skaitytojai galėtų būti moksleiviai, studentai, mokytojai ir visi kiti, besidomintys lietuvių kalbos tarmėmis.

Lengviau rašyti apie vaikystę
Kavarskas – Aukštaitijos centras, kurį A. Griganavičius ir aprašo savo knygoje, išskirdamas tris pagrindinius akcentus – bažnyčią, 21 metro aukščio kryžių, kuris buvo pastatytas dar prieš karą, ir įžymųjį Kavarsko miesto paveikslą. Išleisdamas naują knygą A. Griganavičius nudirbo du darbus: užrašė vaikystės prisiminimus ir įamžino savo gimtąją tarmę.
„Jei tarmiškai reikėtų parašyti apie šių dienų gyvenimą, būtų be galo sunku, nes iš vaikystės mintyse liko ne tik atsiminimai, bet ir žodžiai, kuriuos tardavau... Tėviškėje gyvenau tik 10 metų, tačiau iki dabar mieliausi širdžiai - vaikystės prisiminimai, todėl apie juos ir rašiau“, - knygą pristatinėdamas kalbėjo A. Griganavičius. Autorius sako, jog mintis parašyti tarmiškai atėjo dėl to, jog ateinantys metai yra paskelbti Tarmių metais. „Knygos užuomazga buvo jau 1989 metais, kai vyko kalbos šventė Kavarske, kurią aprašiau tarmiškai, o dabar visai netikėtai gimė ir tarmiškai parašyta knyga“, - sako gydytojas A. Griganavičius.

Padėka už darbus – pelnyta
Į neurochirurgo A. Griganavičiaus knygos pristatymą susirinko didelis būrys medikų. Su naujos knygos gimimu A. Griganavičių pasveikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius, kuris džiaugėsi, jog ligoninėje dirba ne tik medicinai, bet ir kūrybai pasišventę gydytojai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė dėkojo už gražius darbus A. Griganavičiui. Prisiminusi savo vaikystę, prabėgusią Žemaitijoje, V. Makštutienė pasakojo, kaip kartą jai teko klausytis dviejų skirtingomis tarmėmis kalbančių močiučių.
„Būdama maža nieko nesupratau, apie ką dvi moterys kalba, dabar žinau, jog moterys kalbėjo apie mus, anūkus, daržus, o ko nesuprato viena iš kitos kalbos, suprato iš dūšios. Ir dabar, jei Aukštaitijoje paklausite senuko kelio, nustebsite išgirdę tos tarmės grožį. Todėl linkiu gydytojui A. Griganavičiui, kad jam visada būtų su kuo pasikalbėti gražia aukštaitiška tarme“, - pasveikino V. Makštutienė.

Pasak A. Griganavičiaus, naujoji knyga iš tikrųjų skirta ne medikams – jos skaitytojai galėtų būti moksleiviai, studentai, mokytojai ir visi kiti, besidomintys lietuvių kalbos tarmėmis.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.