Vasara – vestuvių metas. Tad kokios šiuolaikinių sutuoktuvių tendencijos Šiaulių mieste? Kiek kainuoja vestuvių šventė ir ko nori šiuolaikinės poros? Tad apie tai pasakoja Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė ir vestuvių planuotoja Arneta.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Santuoką registruoja ir reprezentacinėse miesto vietose
Peržvelgus pastarųjų dešimties metų statistiką paaiškėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje daugiausiai santuokos sudarymo įrašų buvo 2008 m. – 990, o mažiausiai įrašų – 664 – 2010-aisiais. Iki šių metų birželio 19-osios šeimos gyvenimui jau pasirašė 254 poros. Tačiau tokio skaičiaus nevertėtų išsigąsti – paprastai vidutinis porų skaičius kasmet išlieka panašus – tikrai peržengia 600 ir maždaug siekia kiek daugiau nei 800.
Civilinės metrikacijos skyriuje santuoką užregistruoja poros, kurios tuokiasi ne tik pačiame skyriuje, bet ir jau palaiminusios santuoką bažnyčioje, susituokusios užsienyje. Šiaulių civilinės metrikacijos skyriaus vedėja V. Melenienė sako, kad valstybės nustatytas mokestis už santuokos įtraukimą į apskaitą, kai santuoka yra sudaryta bažnyčioje arba kai užsienyje, kainuoja 6 eurus. Už santuoką, registruojamą Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje, reikia mokėti 20 eurų, o išvykstamoji santuoka kainuoja 60 eurų.
„Šiaulių miesto gyventojai gali tuoktis tik Šiaulių savivaldybės ribose pasirinkdami reprezentacinę vietą. Reprezentacines vietas gali pasirinkti patys sutuoktiniai pagal savo poreikį ir skonį, išsirinkę jiems labiausiai priimtiną, mieliausią vietą. Ji turi neprieštarauti viešai tvarkai ir gerai moralei, nekelti pavojaus gyvybei ir sveikatai“, – informuoja V. Melenienė. Dažniausiai vykstama registruoti santuokų į Ch. Frenkelio vilą, žiemą – vilos viduje, o vasarą – parke. Šiaulių gamtos kampeliuose santuoka registruojama rečiau – šiemet teko vykti į Botanikos sodą. Per kelerius metus tai būna vienetiniai atvejai – antai prie Rėkyvos ežero, privačiose sodybose po atviru dangumi.
„Poros, planuojančios savo tuoktuves, labai dažnai akcentuoja konkrečią datą. Tai būna jų pažinties diena arba reiškianti laimingą skaičių, taip pat ir horoskopų išpranašauta data. Kitos – susijusios su šeimos tradicijomis, papročiais, šventėmis“, – sako V. Melenienė.
Įstatymai reikalauja, kad pateikiant prašymą santuokai sudaryti, reikia atsinešti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus pasą arba kortelę – vairuotojo pažymėjimas šiuo atveju netinka. Taisyklės liepia atsinešti gimimo liudijimus – dažnai pasitaiko, kai žmonės jų neatsineša.
„Dažnai į užsienį emigravę lietuviai, deklaravę gyvenamąją vietą Šiaulių mieste ir norintys tuoktis Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje, susiduria su sunkumais. Pateikiant prašymą santuokai reikia būtinai ateiti patiems ir abiem kartu – prašymo teikti negalima nei per įgaliotą asmenį, nei kitais būdais“, – informuoja skyriaus vedėja.

Į poras – iš viso pasaulio
Pasiteiravome, ar poros sutuoktuvių dieną atrodo itin išvaizdžiai, puošniai, prašmatniai...
V. Melenienė atsako, kad visa tai priklauso nuo konkrečios poros nusiteikimo santuokos registravimo šventei. „Daug dėmesio skiriančių porų šventės organizavimui, šventės kūrimui, įvaizdžio sudarymui, jaunosios puošiasi baltomis ir prabangiomis suknelėmis, dažnai jų pamergės būna pasipuošusios vienodų spalvų suknelėmis ir gėlėmis – matosi, kad darbo ir pastangų įdėta“, – patikina vedėja. Tačiau teko girdėti, kad poros, kiek mažiau skiriančios dėmesio sutuoktuvių šventei, visą savo dėmesį skiria medaus mėnesiui, kelionei ar kitai pramogai, tad ir būna pasipuošę kukliau.
Šiaulietės tuokiasi su užsieniečiais iš viso pasaulio. V. Melenienė vardija: dažniausiai su Rusijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kinijos, Filipinų, Graikijos piliečiais ir t. t.
Pasitaiko ir nepilnamečių, kurie nori tuoktis. Per metus vidutiniškai būna 10 – 15 porų, kurios sutuokiamos Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Šiemet teko sutuokti ligoninėje ir namuose sergančius asmenis.
V. Melenienė pastebi, kad dabar tuokiasi kiek vyresnio amžiaus poros nei prieš dešimtmetį. Santuoką įregistruoja būdami 25 – 30 metų. O buvo metas, kai tuokdavosi kur kas jaunesni. Jeigu šiandien tuokiasi visai jauni žmonės, matyt, tai išskirtinis atvejis, rimta priežastis. Tačiau pasaulis margas – būna visaip.
Pasak V. Melenienės, poroms, skiriančioms labai daug dėmesio vestuvių planavimui, puotai, šventei, dažnai būna sunku su norimos datos pasirinkimu – neturi kur Šiauliuose švęsti vestuvių, tą dieną nėra vietų pokyliui. Tada tenka koreguoti santuokos datą.
Būna ir kitokių pageidavimų. „Šiemet pasitaikė, kai poros prašė mūsų skyriaus darbuotojų pakoreguoti darbotvarkę ir sutuokti labai anksti ryte, pavyzdžiui, 8 ar 9 val. ryto. Dėl to, kad nori švęsti prie jūros ar kitur. Visada įsiklausome į jų pageidavimus ir stengiamės išpildyti svajones. Štai praėjusiais metais pora norėjo tuoktis rugpjūčio aštuntą dieną ir aštuntą valandą“, – šypsosi V. Melenienė.
Tiesa, dažnai į Šiaulių civilinės metrikacijos skyrių žmonės kreipiasi iš kitų rajonų, pavyzdžiui Joniškio, Kelmės, ir nori tuoktis būtent čia, tačiau kol kas teikti prašymą sudaryti santuokai galima tik pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba pagal sutuoktinių tėvų deklaruotas gyvenamąsias vietas.

Vestuvių planuotoja: dirbti lengva?
Vestuvių planuotoja Arneta pati ilgai svajojo dirbti vestuvių planuotoja, tačiau paprasčiausiai tam pritrūkdavo ryžto ar pasitikėjimo savimi. „Vestuvėmis ir kitomis didesnėmis šventėmis rimtai pradėjau užsiimti tik praėjusią vasarą, kai pradėjau ruoštis savoms vestuvėms. Jas planavau beveik metus, per kuriuos didžiąją laiko dalį skyriau ne tik naršymui internete, bet taip pat lankiausi parodose, skaičiau užsienio žurnalus, konsultavausi su fotografais, operatoriais, vedėjais. Prisirinkusi itin daug naudingos informacijos bei atšokusi savo vestuves, nutariau, kad reikia ir toliau tuo užsiimti“, – pasakoja Arneta ir priduria, kad tokio darbo imtis paskatino švente patenkinti svečiai. Taip viskas ir prasidėjo: kursai, seminarai užsienyje, gilinimasis į vestuvių planavimo koncepciją ir organizavimą.
Pasak Arnetos, kai kuriems gali atrodyti, kad vestuvių planavimas yra lengvas ir malonus darbas. Tačiau ne visada jis toks įdomus ir linksmas. „Ilgas valandas reikia praleisti prie kompiuterio, kasdien tenka naršyti internete, domėtis naujomis, šiuolaikiškomis idėjomis, besikeičiančiomis tendencijomis. Todėl drąsiai galiu sakyti, kad pagrindiniai mano darbo įrankiai yra kompiuteris bei telefonas“, – sako vestuvių planuotoja.
Dirbant vestuvių planuotojos darbą labai svarbu viską tiksliai ir ekonomiškai suorganizuoti, panaudojant mažiausias išlaidas. Darbe pasitaiko ir kuriozų. „Kartą, atidarydama šampaną, juo apsipurškiau nuo galvos iki kojų. Atidaryti reikėjo penkis butelius, o jie visi buvo šilti ir suplakti. Laimė, diena buvo vėjuota ir šilta, todėl jauniesiems ir svečiams išėjus iš metrikacijos jau buvau sausa, tačiau kvepianti šampanu“, – prisimena Arneta.

Poros vis dažniau tuokiasi bažnyčioje
Kaip sako Arneta, poros, kurioms reikia pagalbos suplanuojant vestuves nuo A iki Z, paprastai kreipiasi vėlyvą pavasarį ir rudenį, o atėjus vasarai itin dažnai būsimieji jaunavedžiai prašo pakonsultuoti prieš šventę ar pakoordinuoti vestuvių dieną.
„Prieš porą metų atsiradus galimybei sudaryti santuoką bažnyčioje kartu įregistruojant ir civilinę santuoką, jaunieji vis dažniau tuokiasi tik bažnyčioje. Ten sudarius santuoką dar kartą registruoti santuokos metrikacijos skyriuje nėra būtina. Bažnyčios atstovams tereikia informuoti civilinės metrikacijos įstaigą apie santuokos sudarymą, o tada atliekama paprasta procedūra, po kurios į civilinės metrikacijos įstaigą atvykusiems sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas“, – sako vestuvių planuotoja.
Pasak jos, nors populiariausia sudaryti santuoką bažnyčioje, tačiau dabar Lietuvoje vis daugiau sužadėtinių renkasi tuoktis neįprastoje vietoje. „Užsienyje išvažiuojamoji santuokos ceremonija jau seniai yra vienas populiariausių būdų savo gyvenimą susieti su kitu žmogumi. Per paskutinius metus ypač padaugėjo porų skaičius, kurios nusprendžia rengti ir išvažiuojamąsias santuokos ceremonijas: santuoką galima sudaryti romantiškame pajūryje, dvare ar tiesiog gražiame gamtos kampelyje. Nors tai pareikalauja didesnių išlaidų ir galvosūkių, jaunieji dažniausiai vadovaujasi taisykle „Juk vieną kartą gyvenime“, – pasakoja vestuvių planuotoja.
Jos teigimu, išvažiuojamoji santuokos ceremonija turi tam tikrų ypatumų, pavyzdžiui, santuokos ceremonijos vietoje privalo kabėti Lietuvos vėliava ir herbas, taip pat žinant Lietuvos orus, visuomet atsargumo dėlei reikia pasirūpinti ir stogu nuo lietaus.

Kiek kainuoja vestuvės
Pasak Arnetos, vestuvių planuotojos kaina nėra ir negali būti fiksuoto dydžio – viskas priklauso nuo darbų kiekio. „Lietuvoje vidutinė kaina svyruoja nuo 500 iki 1800 eurų. Žinoma, yra ir išimčių. Kai kurių planuotojų kainos apskaičiuojamos pagal vestuvių biudžetą – 10 – 15 proc. nuo bendros sumos“, – teigia vestuvių planuotoja.
Ne kartą pačiai teko girdėti, kad jaunieji nenori samdyti vestuvių planuotojos, nes tai yra būtent jų meilės šventė, kurią patys nori suplanuoti. „Tai yra klaidinanti informacija, kadangi vestuvių planuotoja niekada nesuplanuos šventės viena ar netgi savavališkai. Ji gali padėti surasdama tam tikrus paslaugų tiekėjus, pasiūlyti vieną ar kitą variantą, tačiau galutinį sprendimą visada priima jaunieji“, – sako Arneta ir priduria, kad su pora yra betarpiškai bendraujama ir bendradarbiaujama.
Ir štai kuo smagu pasidžiaugti: pasirodo jaunieji savo didžiąją dieną įsivaizduoja kaip gražią šventę, o ne „balių“. Jaunavedžiai nori išlaikyti svarbiausias tradicijas – tokias, kaip tėvų palaiminimas, šeimos židinio perdavimas ar pirmasis šokis. Vestuvės tampa šiuolaikiškos, modernios, elegantiškos, švelnios. Kartu su jaunaisiais stengiamasi sukurti jaukią šventę, kaskart atrandant ne tik norimą vestuvių spalvą, bet ir tematiką.
Suorganizuoti vestuves vidutiniškai kainuoja nuo 7 tūkst. eurų. „Viskas priklauso nuo jaunųjų norų ir poreikių. Nėra nė vienos poros, kuri norėtų ar galėtų išlaidauti. Neretai vestuvių planuotojos gauna tam tikrų nuolaidų, todėl pavyksta ir sutaupyti“, – sako Arneta.

Ko nori poros?
Poros yra labai skirtingos – vieni nori žaismingų, valiūkiškų vestuvių sodyboje, kiti švelnių pastelinių spalvų, romantišką šventę sukuriant gamtoje, dideliame paviljone. Treti savo šventėje pageidauja elegancijos, prabangos, kurios ieško ir dvaruose. „Per keletą vestuvių planavimo metų man dar neteko sutikti jaunųjų, kurie norėtų tradicinių vestuvių – su armonikomis grojančiais muzikantais, piršlių korimu ir sėdėjimu prie stalo. Yra ir porų, teigiančių, kad didžiausia šventė – vienas kitą pagaliau vadinti žmona ir vyru. Jie pageidauja jaukios šventės tik sau be jokios pompastikos ir gausaus giminių rato. Todėl tai taip pat nėra labai retas atvejis – tiesiog po ceremonijos pavakarieniauti su artimaisiais ir geriausiais draugais, o kitą dieną ar net tą patį vakarą išlėkti toli į šiltus kraštus“, – savo patirtimis dalinasi Arneta.
Pavyzdžiui, viena populiariausių vestuvių tradicijų, atkeliavusi iš Amerikos, yra nuotakos puokštės metimas. „Mano jaunoji nusprendė neturėti gėlių puokštės, todėl reikėjo gerai pasukti galvą, kaip įdomiai ir kitaip padaryti „puokštės“ metimą“, – sako Arneta. Paprasčiausiai reikėjo poros sąsagų, kurias turėjo ir jaunikis. Jos įdėtos į užrakintą dėžutę. Analogiškai buvo ir su merginomis – panašūs auskarai, kaip ir jaunosios. Kiekvienas traukė po raktelį – atrakinai spyną, atidarei dėžutę, o ten ir atsakymas – kieno gi laukia vestuvės...
„Labai svarbus, tačiau dažnai pamirštamas dalykas – vestuvių dienos scenarijaus sudarymas – apie tai nuolat primenu jauniesiems. Žinoma, poros visuomet galvoje turi susidėlioję šiokį tokį planą: „7 val. pabundame, 9 val. – šukuosena, makiažas, 13 val. – bažnyčia ir pan. Dienos planą reikia apskaičiuoti kiek įmanoma konkrečiau. Turi būti suplanuota – kada atsikelia, kada pusryčiauja (netgi, ką valgys pusryčiams; gamins ryte, ar jau iš vakaro bus pasiruošę). Apskaičiuoti kelionės laiką tarp namų ir kirpyklos, tarp bažnyčios ir sodybos, ir pan. Taip pat ties kiekviena numatoma vieta galioja 15 min. vėlavimo taisyklė, nes visko gali nutikti“, – pasakoja Arneta.

Apie ką galvoti, ką žinoti būsimam vyrui ir žmonai?
Arneta pataria visuomet apgalvoti šventės smulkmenas: pvz.: greičiausiai bus taip, kad prie bažnyčios jaunuosius ateis pasveikinti ir tie, kurie šventėje nedalyvaus. Jie neš gėles, o jaunoji apsivertusi jomis turės su visais ir pabendrauti, ir fotografuotis.
Sudarius civilinę santuoką anuliuoti ją galima mažiausiai praėjus vieneriems metams, tačiau bažnytinės santuokos panaikinimas beveik neįmanomas, todėl jai pasirengti būtina itin kruopščiai. „Tam tikslui, būsimi sutuoktiniai, pasiruošę sudaryti bažnytinę santuoką, privalo lankyti jaunavedžių kursus, kuriuose jie paruošiami žengti didžiausią ir svarbiausią žingsnį savo gyvenime. Šeimos centrų vykdomose programose (skirtinguose miestuose sužadėtiniams reikia išklausyti nevienodą 4–6 paskaitų ciklą), pasakojama apie santuokos sakramentą, šeimą psichologiniu, socialiniu požiūriu, šeimos planavimą. Planuodami šventę ir lankydami sužadėtinių kursus įsimylėjėliai supranta, kad vedybos nėra tik didelė ir graži šventė“, – teigia Arneta.
Be to, ji ir paneigia vieną labai gajų stereotipą, esą jaunosios, planuodamos savo šventę, pačiame planavimo įkarštyje tampa irzlios, nesukalbamos, piktos – tikros nuotakos siaubūnės. „Galiu patikinti, kad taip toli gražu nėra. Kalbant apie vyriškio pusę, galbūt ir nustebinsiu, tačiau jaunikiai ne tik prisideda finansiškai. Į susitikimus, žinoma, ateina vedami savo merginų, bet visada ateina dviese ir itin aktyviai dalyvauja diskusijose. Beje, jie dažniausiai būna tie, kurie ir priima racionalius sprendimus, „nuleidžia ant žemės“, nes mūsų merginų svajonės beribės“, – sako vestuvių planuotoja ir priduria, kad vestuvių dieną jauniesiems svarbiausia mėgautis kiekviena akimirka, nes ši diena prabėgs nepastebimai, o jos jau nepavyks pakartoti. Panašiai kalba ir V. Melenienė, kuri šventės dieną sutuoktiniams rekomenduoja neskubėti ir negalvoti apie pašalinius dalykus.

V. Melenienė: „Visuomet rekomenduoju, kad santuokos dieną sutuoktiniai susitelktų vienas į kitą ir neskubėtų. Kad paskui nebūtų, jog šventė tiesiog pralėkė, o kai kurie svarbiausi dalykai atmintyje taip ir neišliko, patys gražiausi momentai – dingo.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Pasak Arnetos, vestuvių planuotojos kaina nėra ir negali būti fiksuoto dydžio – viskas priklauso nuo darbų kiekio.
Tomo SAPARIO nuotr.