Paskelbus naują lyčių lygybės indeksą, paaiškėjo, kad ES yra tik pusiaukelėje į lyčių lygybę, o valstybių narių pažangos skirtumai yra dideli. Štai Lietuva surinko tik 43,6 taško iš 100 galimų. Didžiausia lyčių nelygybė nustatyta sprendimų priėmimo (galios) ir laiko paskirstymo srityse. Šie rezultatai rodo, kad reikia įdėti dar nemažai pastangų, jog lyčių lygybė taptų tikrove.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
„Sunku eiti link lyčių lygybės judant priešinga kryptimi. Visi indikatoriai rodo, kad valstybėse, kuriose faktinės lyčių lygybės yra daugiau, pastebimas aukštesnis inovacijų lygis, mažesnis skurdo ir socialinių įtampų lygis“, – „Šiaulių naujienoms“ sako lygių galimybių puoselėtoja Margarita Jankauskaitė.
Vertindama tyrimo rezultatus M. Jankauskaitė neslepia džiugesio, kad bendra ES situacija yra gerėjanti, tačiau pripažino, jog Lietuvai skirti taškai teigiamų emocijų nesukelia.
„Tikiuosi, kad šie rezultatai bus šaltas dušas sprendimų priėmėjams, viliuosi jie suvoks, jog reikia susiimti ir rimtai spręsti šiuos klausimus, o ne imituoti darbą“, – akcentuoja M. Jankauskaitė.

Galios vaidmenį dažniau atlieka vyrai
Abiejų lyčių darbo užmokesčio skirtumo klausimas išlieka vienas svarbiausių lyčių lygybės srityje.
Įvertinus vyrų ir moterų finansinius išteklius, paaiškėjo, kad Lietuvoje moterys patiria didesnę skurdo riziką nei vyrai. Be to, jų finansiniai ištekliai paprastai yra mažesni negu vyrų. Tuo tarpu ES šalyse situacija yra dvigubai geresnė.
Kitas kritinis taškas – laiko planavimas. Moterų ir vyrų elgsena atliekant namų ūkio ruošos darbus, skiriant dėmesį vaikų priežiūrai praktiškai nesikeičia. Dailiosios lyties atstovės ir toliau atlieka pagrindinį namų židinio sergėtojos vaidmenį.
„Ypatingą susirūpinimą kelia žinia, kad piliečiai vis mažiau laiko skiria socialinei veiklai. Rezultatai rodo demokratijos selektyvumą. Jeigu žmogus negali įsitraukti į visuomenines veiklas, vadinasi, negali funkcionuoti kaip lygiavertis pilietis. Juose nedalyvaujant aktualūs klausimai nebetampa viešo diskurso sudėtine dalimi“, – pabrėžia lygių galimybių puoselėtoja.
Pastebima ir moterų dalyvavimo stoka priimant sprendimus socialinėse srityse. Moterys rečiau užima aukštus postus mokslo tarybose, eina universitetų rektorių pareigas ar dirba teisminėse institucijose. Daug rečiau nei vyrai priima sprendimus ekonomikos sektoriuje, pavyzdžiui, įeina į stambiausių biržose kotiruojamų bendrovių valdybų sudėtį.

Situaciją galima pakeisti
Stebint lyčių lygybės procesus, labai dažnai įsivaizduojama, kad viskas čia yra gerai, jokių problemų nėra. Tačiau indeksas parodo, kad iš tiesų raida yra labai netolygi. Vienos valstybės palaipsniui savo situaciją gerina, tuo tarpu kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, padėtis blogėja.
„Trūksta supratimo aukščiausiu politiniu lygiu. Lyčių lygybės politika turėtų būti prioritetinis dalykas, o ne šiaip varnelės užsidėjimas priimant įstatymus. Reikia stebėti, kaip įvairios priemonės įgyvendinamos, kokius jos duoda rezultatus“, – pagrindinius trukdžius atskleidžia M. Jankauskaitė.
Anot jos, tam tikri veiksmai sprendžiant lygybės klausimą iš Vyriausybės pusės matomi, tačiau jų per mažai, trūksta esminio gilinimosi.
Pašnekovė išskiria, kad aktyviau gali veikti ne tik Vyriausybė, bet ir miestų savivaldybės. Kadangi savivaldybė yra labai didelis darbdavys, jungiantis nemažai institucijų, ji turėtų ne tik skirstyti lėšas, bet ir siūlyti programas, kurios padėtų mažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų.
Akmenėlis krenta ir į darbdavio daržą. Praktiškai iš jų pusės beveik niekada netenka girdėti, apie jų vykdomus planus taikant lyčių lygybę. Nežiūrima, ar darbovietėse iš tiesų laikomasi lyčių lygybės principo priimant žmones į darbą, suteikiant galimybę jiems kelti kvalifikaciją ir pan.
Ne ką mažiau prie lygybės skatinimo gali prisidėti eiliniai piliečiai. Jeigu kiekvienas dirbsime suvieniję jėgas, pasieksime geresnių rezultatų. Būdami darbuotojais į viešumą galime kelti paprastus klausimus, kurie mums labiausiai rūpi. Juk ne kas kitas, o mes patys geriausiai žinome, kokia atmosfera vyrauja darbe, kas ką užgaulioja ar nepelnytai nuvertina. Pavyzdžiui, galime atvirai nesutikti su komisijos paskelbtais rezultatais, nes situaciją vertino vien vyrai arba pranešti apie išgirstus visai nejuokingus, asmenį žeminančius, „seksistinius“ juokelius. Jei aktyviau į tai reaguosime, pasiųsime tvirtesnį ženklą politikams, kad lyčių lygybė yra svarbus klausimas, kurio nereikėtų ignoruoti.

„Sunku eiti link lyčių lygybės judant priešinga kryptimi. Visi indikatoriai rodo, kad valstybėse, kuriose faktinės lyčių lygybės yra daugiau, pastebimas aukštesnis inovacijų lygis, mažesnis skurdo ir socialinių įtampų lygis“, – sako lygių galimybių puoselėtoja Margarita Jankauskaitė.
Asmeninio archyvo nuotr.