Dar visai neseniai Alvydas Stulpinas vadovavo įtakingai Šiaulių pramonininkų asociacijai ir buvo žmogus, kurio atsiklausdavo miesto vadovai. Su Naujosios Sąjungos atėjimu į valdžią Šiauliuose sužibusi verslininko žvaigždė šiandien jau blėsta. Plačiai nekilnojamąjį turtą supirkinėjusią, statybų projektus vykdžiusią verslininko įmonę drasko kreditoriai. Buvusio sovietų kariškių „Vojentorgo“ turtą miglotomis aplinkybėmis perėmusiai bendrovei iškelta bankroto byla.

Mykolas DEIKUS 

Iškelta bankroto byla

Dukterinei bendrovės „Putokšnis“ įmonei „Auslita“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylą šį šudenį inicijavo vienas iš šalies bankų, kuris viešai „Auslitą“ skelbė kaip partnerę, stačiusią daugiabutį Šiaulių pietiniame miesto bulvare, greta buvusių fontanų. Šiandien bendrovės „Auslita“ interneto tinklalapyje skelbiama, kad šiame pastate išnuojama daugybė butų, už kuriuos mažiausia prašoma suma – 700 litų per mėnesį. Tačiau sprendžiant iš teismams pateiktų duomenų, daugiau kaip 13 milijonų litų vertės turtą valdančios bendrovės mėnesio pajamas galima vadinti centais.

Bandė restruktūrizuotis

Įmonės restruktūrizacija – galimybė laikinai išvengti kreditorių pretenzijų, sustabdyti palūkanų kapsėjimą. Ne viena įmonė sugebėjo tokiu būdu atsitiesti per sunkmetį. Šį kelią mėgino pasirinkti ir „Auslita“, dar praėjusių metų pabaigoje sulaukusi teigiamo Šiaulių apygardos teismo sprendimo.

2010 metų lapkričio 8 dienos įmonės balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 13,3 milijono litų, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 11 milijonų litų, iš kurio žemė – 6,2 milijono litų, o pastatai ir statiniai – 1,21 milijono litų. Pateiktame restruktūrizacijos plane nurodyta, kad įmonė iš viso kreditoriams skolinga 9,3 milijono litų. Du trečdaliai skolos – bankui. Patektame restruktūrizacijos plane įmonė žadėjo su kreditoriais atsiskaityti per ketverius metus.

Tačiau bankas padavė apeliaciją ir sprendimas dėl restruktūrizacijos buvo panaikintas.

Įmonė – nemoki

Apeliaciniame teisme banko atstovai argumentavo, kad pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi juose nėra preliminaraus įmonės verslo plano, o tik verslo plano gairės. Pasigesta turto pardavimo tvarkos, numatomų gauti pajamų ir kt. Suskaičiuota, kad bendrovės „Auslita“ pajamos – vos 14 tūkstančių litų per mėnesį

Banko atstovų teigimu – bendrovė „Auslita“ – nemoki. Kad įmonė nemoki, neskundžiama nutartimi patvirtino ir Apeliacinis teismas.

Valstybės sklypas – nuplukdytas

Panašu, jog bankui nusižiūrėjus prasiskolinusios „Auslitos“ turtą Šiaulių savivaldybei kilo grėsmė prarasti sklypą Prisikėlimo aikštės pakraštyje. Šis, tarp Prisikėlimo aikštės ir Dramos teatro pastato esantis sklypas aukcione 2006-aisiais „Auslita“ parduotas už 2,6 milijono litų. Tuometiniai miesto vadovai postringavo, kad verslininkas ne tik pastatys pastatą su restoranu, bet ir įrengs balkoną, iš kurio valdžios vyrai švenčių metu galėsią rėžti kalbas. Planai ir liko planais, o „Šiaulių naujienos“ išsiaiškino, kad sklypas jau seniai turėjo būti grąžintas valstybės nuosavybėn.

Pagal pardavimo sutartį statybas bendrovė privalėjo pradėti per dvylika mėnesių nuo įsigijimo. Priešingu atveju iš įmonės pastatas turėjo būti atimtas, o aukcione sumokėti pinigai – negrąžinti. Tokiu būdu Savivaldybė ir valstybė turėjo galimybę uždirbti papildomai parduodant sklypą naujajame aukcione. Juoba, kad tai buvo pats kainų pakilimo metas.

Naujas aukcionas nebuvo skelbiamas. Tiek socialdemokratų, tiek konservatorių valdžios terminą kasmet pratęsinėjo, kol apsižiūrėjo ir mažiausiai pusmetį pradelsė. „Šiaulių naujienos“ šią aplinkybę išsiaiškino, o Šiaulių apygardos prokuratūra, privalėjusi apginti viešąjį interesą, eilinį kartą užsimerkė.

Po valdžios sparneliu

Miesto valdžia nuo seno ypatingai globojo bendrovę „Auslita“. Į valdžią Šiauliuose atėjus liberalų ir centro sąjungai ir jų merui Genadijui Mikšiui imta kurti planus, kaip už savivaldybės lėšas rekonstruoti Prisikėlimo aikštę. Viena iš priežasčių – už biudžeto lėšas sudaryti bendrovei „Auslita“ galimybę įgyvendinti savo statybų projektą. Pagal statybų užmojus bendrovė privalėjo žymią dalį savo sklypo paaukoti automobilių stovėjimo aikštelei arba pati įrenginėti požeminę aikštelę. Matyt bendrovės atstovai ne veltui dėkojo tuometiniam miesto merui už tai, kad požeminius parkingus užsimota įrengti už Savivaldybės biudžeto lėšas.

Miesto valdžia bendrove „Auslita“ itin rūpinosi dar nuo to meto, kai privatizavimo pradžioje valdyti buvusį sovietų kariškių turtą sukurta bendra Savivaldybės ir Austrijos įmonė „Auslita“.

Miglota praeitis

Beveik prieš du dešimtmečius kuriant bendrą įmonę sutarta, kad Austrijoje registruota įmonė už milijoną litų išpirks Savivaldybės akcijas. Sukurta bendrovės valdyba, kurioje daugumą sudarė privatūs asmenys – tada ir išlindo Stulpino pavardė.

Praėjo ne vieneri metai, kol Šiaulių savivaldybės kontrolieriai išsiaiškino, kad akcijos – taip ir liko neišpirktos. Paaiškėjo ir daugiau nesmagių dalykų. Pavyzdžiui, „Turto bankas“ teismo keliu išieškojo apie pusę milijono litų. Privačių asmenų valdoma Savivaldybei priklausiusi bendrovė „Auslita“ dar 1995-aisiais bendrai Lietuvos ir Kinijos įmonei „Šilko kelias“ dosniai laidavo pusės milijono litų paskolą. Paskola imta tuometinio Lietuvos komercinio banko Šiaulių skyriuje. Paskola negrąžinta, o teismas ieškinį nukreipė į „Auslitą“.

Netrukus po to kontrolieriai ir išsiaiškino, kad bendrovės akcijos taip ir nebuvo išpirktos. Užuot kreipusis į prokurorus miesto valdžia vėl sublizgėjo palankumu – 2001-aisiais bendrovė privatizuota ne už pažadėtąjį milijoną, o tik kuklius 340 tūkstančių litų.

Su verslininku A. Stulpinu, kuris vienu metu pats vadovavo bendrovei „Auslita“ susisiekti nepavyko.

Daugiabutį pietinio rajono bulvare pastačiusiai bendrovei „Auslita“ kreditą suteikęs bankas iškėlė bankroto bylą.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.