R. Pranskūnienė: „Jeigu galvosite, kad baigę mokyklą, o vėliau universitetą, iš karto būsite geri darbuotojai, klystate. Noriu palinkėti, kad nebūtumėte tokie pasyvūs ir visada siektumėte naujovių.“ 
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Žmogus, kuris sukuria darbo vietą sau ir aplinkiniams, yra vertas pagarbos. Galbūt todėl į verslininkus lygiuojasi didelė dalis jaunų žmonių. Jie sako, kad nori dirbti tik sau ir daug uždirbti. Vis dėlto kai kurie jų, paragavę verslininko duonos, greitai nusivilia. Nesusidoroję jie vėl grįžta prie samdomo darbo.
Žinoma, netrūksta ir sėkmės lydymų verslininkų, kurie šiandien uždirba milijonus. Kokia jų sėkmės paslaptis? Kaip įkurti įmonę ir nebankrutuoti?
Apie tai kalbėta verslo ir pasiekimų parodos „Šiauliai 2015“ metu surengtame verslumo seminare. Renginyje su jaunuoliais savo patirtimi dalijosi Moterų verslininkių tinklo prie Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovės.

Dvejones į šalį – metas veikti
Kai reikia apsispręsti kurti verslą ar ne, neretai kyla įvairių dvejonių. Pesimistai sako, kad tai didelė atsakomybė, nemaži mokesčiai, neaiškios perspektyvos, valstybės kontrolė, rizika bet kada bankrutuoti. Žodžiu, juos stabdo nesėkmės baimė.
Optimistai aiškina, kad verslą verta kurti, nes taip gali save realizuoti, sukurti ką nors vertinga, padėti žmonėms ir, be abejo, turėti neribotų pajamų.
Turbūt tiek samdomame darbe, tiek turint nuosavą verslą yra ir rizikos, ir galimybių. Svarbiausia pats nusiteikimas ir požiūris. Jei dirbi tai, kas tau patinka, save gali realizuoti abiem atvejais. Jeigu viską darai per prievartą, jokia veikla, turbūt nesuteiks pasitenkinimo ar išsvajotos finansinės laisvės.
Tai patvirtina ir verslininkė Gražina Garuolienė. Ji seminaro dalyviams pasakojo, kad pasirinkus verslininko kelią, reikia susitaikyti su mintimi, kad teks įveikti ne vieną iššūkį. Prieš pradedant verslą būtina atlikti nemažai namų darbų, kad pasiektum savo tikslą. Vis dėlto kai kuriems pasiseka ir neįdėjus labai daug pastangų.

Skaudžiai nusileidęs – aukštai kilsi
„Verslą galima kurti nebūtinai tik baigus universitetą. Aš pažįstu žmogų, kuris baigė septynias klases ir yra milijonierius. Bet tokių yra vienetai ir nereikėtų į juos lygiuotis. Geriau pirmiausia gaukite gerą išsilavinimą ir tik tada kurkite verslą“, – patarė G. Garuolienė.
Anot jos, išgyventi sunkiausia smulkiesiems, bet smulkusis verslas yra lanksčiausias. Smulkieji verslininkai gerai prisitaiko prie krizių, įvairių pokyčių rinkoje. Tuo tarpu didelių įmonių savininkai, aukštai pakilę, skaudžiai leidžiasi. Žinoma, kartais iš duobių taip pat išlipama.
Per ekonominę krizę Lietuvoje labai daug verslų bankrutavo. Žmonės liko be nieko, net be namų. Tačiau tie, kurių galvos buvo prikimštos įvairiausių idėjų, vėl užkopė į savo kalną ir vėl stovi viršuje.
Verslininkė akcentavo, kad visi milijonieriais nebūsime. Visas pagrindas laikosi ant smulkiojo verslo pečių. Taip yra visose šalyse, nes siekis susikurti sau darbo vietą visada yra geras tikslas.

Nesąžiningumui nėra vietos
Ne visos įmonės išvengia bankroto. Kai kurios bankrutuoja dar pirmaisiais metais. Todėl nepasisekus visko įgyvendinti iš pirmo ar antro karto, specialistė jaunuoliams patarė nenuleisti rankų. Jeigu turėsite norą įgyvendinti savo idėją, jums vis tiek kada nors pasiseks.
„Viskas jau yra sukurta, tik reikia paimti. Paimkite tai, išgeneruokite ir pritaikykite dabartinei visuomenei“, – ragino G. Garuolienė.
Vis dėlto tiems, kurie turi pardavėjo gyslelę, verslą daro lengviau. Jie gali bet ką greitai parduoti. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad verslauti reikia sąžiningai. Nesekti nedorų verslininkų pavyzdžiu, kurie neetiškai elgiasi, neatsiskaito laiku ir pan.
Versle labiausiai seksis tiems, kurie mokės greitai naudotis informacija. Taip pat laisvai kalbės keliomis užsienio kalbomis. Jeigu planuojate kurti verslą Pietų Amerikoje, turėsite išmokti kalbėti ispaniškai ir portugališkai. Jeigu Europoje – angliškai, prancūziškai.
„Jeigu nemokėsite vietinės kalbos, niekas su jumis nebendraus. Todėl nieko neuždirbsite ir neturėsite jokių šansų verslo vystyti“, – perspėjo specialistė.

Pirmiausia šeima – tik vėliau verslas
Verslą vystyti galima ne tik ieškant kontaktų internetinėje erdvėje. Patartina nevengti gyvo bendravimo sėdint prie vakarienės stalo, neformalioje aplinkoje. Tuomet užsimezga draugiškesni, tarpusavio pasitikėjimo kupini santykiai.
Verslininkė seminare dalyvavusioms jaunoms merginoms patarė prieš kimbant į darbus atsiduoti motinystei. Esą labai sunku eiti į darbą, kai namie paliekamas mažylis. Kai atsiranda vaikas, nesinori jo palikti. Vyrai taip pat myli savo vaikus, todėl jiems sunku galvoti apie darbą, kai norisi rūpintis vaikučiu. Tad geriausia kurti šeimas dar prieš imantis verslo.
Ji patarė niekada neimti pašalpos iš darbo biržos: „Pats blogiausias dalykas pajausti, kad pinigai ateina patys. Iš pašalpų gali gyventi tik žmogus, kuris turi negalią, yra senas ir ligotas. Kitais atvejais visi turime eiti ir dirbti.“
Anot specialistės, taip pat svarbu iš karto neišleisti visų uždirbtų pinigų. Kas mėnesį bent dalį jų reikia atsidėti. Vėliau su atsidėtais pinigais elgtis taip, kaip norėsi. Pavyzdžiui, nusipirkti nekilnojamojo turto, jį nuomoti ir atitinkamai gauti nuolatines pajamas. Arba įsigyti žemės sklypą, jame auginti daržoves, o vėliau jas parduoti.

Tėvai, seneliai – geriausi investuotojai
Suvokus, kad verslui reikia daugiau pinigų, patartina pirmiausia jų paprašyti iš tėvų ir senelių. Aišku, nereikia prašyti daug. Tik tiek, kad užtektų verslininko liudijimui gauti. Vėliau jau galima pradėti galvoti apie patentus ar UAB.
Taip pat labai svarbu atsargiai rinktis verslo partnerius.
„Nesiūlyčiau verslo daryti kartu su draugais. Galbūt jūs gerai sutariate kompanijoje, bet versle visada yra rizika, kad tarp jūsų nebus visiško atitikimo. Būna, kad draugai susipyksta, ypač tada, kai baigiasi pinigai arba prasideda krizė“, – akcentavo G. Garuolienė.
Reziumuodama specialistė pabrėžė, kad į verslininkus nereikėtų žiūrėti kaip į pinigų maišus. Nemanyti, kad pinigai auga ant medžių. Dirbti toje srityje, kuri yra arčiausiai širdies. Darydamas tai, kas nepatinka, žmogus greitai pavargsta ir netenka gyvenimo džiaugsmo. Todėl labai svarbu, kad žmogus darbą mylėtų ir į jį eitų su malonumu.

Iniciatyva – žingsnis profesionalumo link
Ekonomistė Raminta Pranskūnienė antrino, kad labai svarbu neprarasti noro nuolat tobulėti: „Jeigu galvosite, kad baigę mokyklą, o vėliau universitetą, iš karto būsite geri darbuotojai, klystate. Noriu palinkėti, kad nebūtumėte tokie pasyvūs ir visada siektumėte naujovių.“
Anot jos, neturintys nuosavo verslo gali būti labai geri ir aplinkinių vertinami specialistai. Jeigu darbuotojas bus iniciatyvus, komunikabilus, nebijantis prisiimti atsakomybės, neliks nepastebėtas. Darbdavys, siekdamas jį išlaikyti, kad šis nepabėgtų pas konkurentus, bus priverstas jam taikyti lojalumo akcijas ir pan.
„Aš pati esu vadovė ir daug metų matau darbuotojus, kurie iki pensijos visada dirbs viename lygmenyje. Tačiau taip pat yra žmonių, kurie turi tiek pat galimybių, bet didesnį norą ką nors pasiekti. Pastarieji visada yra labiau matomi ir vertinami“, – išskyrė R. Pranskūnienė.

G. Garuolienė: ,,Pats blogiausias dalykas pajausti, kad pinigai ateina patys. Iš pašalpų gali gyventi tik žmogus, kuris turi negalią, yra senas ir ligotas. Kitais atvejais visi turime eiti ir dirbti.“
Ievos KLENAUSKAITĖS nuotr.