Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytojas A. Baublys sako, kad vasarą netinkamas maisto laikymas gali baigtis žarnyno infekcijomis.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vasarą Lietuvoje įregistruojama daugiau nei pusė visų metų žarnyno infekcijų atvejų. Pavyzdžiui, pernai gegužę–rugsėjį salmonelioze sirgo 1 009 iš visų 1 584 susirgusiųjų per metus, kampilobakterioze – 467 iš 917, bakterijų sukeltomis intoksikacijomis – 182 iš 343.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytojas Algimantas Baublys sako, kad vasarą netinkamas maisto laikymas gali baigtis žarnyno infekcijomis. Būtent dėl nesaugaus maisto vartojimo karštomis vasaros dienomis kasmet padaugėja bakterinių žarnyno infekcijų, kurias lydi pykinimas, viduriavimas ir kiti negalavimai. Šiauliuose vasarą daug pacientų skundžiasi infekciniais susirgimais, tačiau pasak gydytojo A. Baublio, ne visada sukeliama žarnyno infekcija yra dėl netinkamai paruošto ir sugedusio maisto - negalavimų priežastimi gali būti ir Laimo liga ar erkinis encefalitas.
Kalti mikroorganizmai
Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Doveikienė sako, kad į maistą jie dažniausiai patenka iš aplinkos ir, esant tinkamoms sąlygoms, dauginasi. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos jie tampa pavojingi mūsų sveikatai, taigi, kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti. Epidemiologės nuomonei pritaria ir gydytojas A. Baublys. „Ne visada susergama nuo netinkamai paruošto maisto. Kartais problema atsiranda dėl higienos nesilaikymo – vaisių ir daržovių plovimo nešvariu vandeniu. Per nevirintą vandenį gali plisti daug ligų, todėl reikia atkreipti dėmesį ir į tai. Jei maistas netinkamai troškintas ar virtas, gali atsirasti infekciniai susirgimai“, - sako gydytojas. Būtent todėl gydytojas įspėja, kad po maudymosi ežere ar upėje prieš sėdant prie stalo derėtų nusiplauti rankas geriamuoju vandeniu. „Juk nežinome, kokiame vandenyje maudomės. Kartais į vandenį ar šalia jo yra atliekami gamtiniai reikalai, todėl atvirame vandens telkinyje nepatariama plauti vaisių ar daržovių“, - sako gydytojas.
Grėsmę sveikatai kelia lauko kepsniai
Pasak A. Baublio, jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gamina toksiną, kuris taip pat sukelia apsinuodijimą. Dažniausiai sveikatai pavojų sukelia maiste esančios bakterijos: salmonelės, šigelos, kampilobakterijos, stafilokokai ir ešerichijos. Tačiau maiste gali būti ir amebų, pirmuonių, parazitų, virusų, augalinių nuodų. Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendantis maistas - salotos, mišrainės su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktai, kreminių gaminių vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20 laipsnių ir aukštesnėje temperatūroje. Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.
Gydytojas A. Baublys sako, kad vasarą itin padaugėja atvejų, kai maistu apsinuodija grupės žmonių. Dažniausiai tokių apsinuodijimų priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai iš vištienos, namuose, kavinėse, restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai paruoštas maistas. „Greitai gendantys produktai nebūtinai yra terpė mikroorganizmams daugintis, tačiau jei maistas laikomas netinkamomis sąlygomis, organizmo negalavimus: pykinimą, viduriavimą, žarnyno disfunkciją, sukelia gendančio produkto reakcijos. Ypač pavojingi yra iki galo neiškepti lauko kepsniai, kuriuos valgant dar matosi kraujas“, - aiškina gydytojas A. Baublys.
Apsinuodijimas skiriasi nuo infekcijos
Apsinuodijimui dažniausiai būdingi skausmingi pilvo spazmai, galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, vėmimas. Visi šie negalavimai turi praeiti ilgiausiai po 1-2 dienų, jei tai užtruko ilgiau – būtina kreiptis į gydytoją. Itin svarbu akylai stebėti savo sveikatą, jei apsinuodijote valgydami grybų, konservuotų mėsos ar jūros gėrybių produktų. Pasak gydytojo, net ir menkiausias apsinuodijimas yra labai pavojingas mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. „Apsinuodijimu reikėtų vadinti tuos atvejus, kai kažkurio produkto organizmas gauna per didelį kiekį ir negali jo sudoroti. Visi kiti susirgimo atvejai – infekcinės ir bakterinės kilmės ligos“, - sako A. Baublys.
Norintiems išvengti šių negalavimų gydytojas pataria laikytis maisto ruošimo reikalavimų ir švaros bei įspėja, kad alkoholis nėra priemonė, kuri padeda išvengti apsinuodijimų – priešingai, alkoholio vartojimas kartu su netinkamai apdorotu maistu gali sukelti rimtų žarnyno problemų.
