Tarptautinis projektas nutiesti europinio standarto geležinkelio liniją, kuri sujungtų penkias valstybes, panašu, kursto nesantaiką tarp dviejų kaimyninių miestų. Kol šalies valdžia nesutaria, kuriam miestui rodyti palankumą – Šiauliams ar Panevėžiui, rezultatas gali būti liūdnas – Šiauliai gali likti nuošalyje ir dar labiau sustiprinti provincijos miesto statusą. Bet susidaro įspūdis, kad tai rūpi tik vienam iš šių miestų.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Nesutaria dėl vėžių
Iki šių metų lapkričio 15 dienos turi būti atliktas projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Bus lyginamos alternatyvios linijos Kaunas-Šiauliai-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena bei Kaunas-Panevėžys-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena. Būtent dėl šių linijų ir kyla ginčai, tačiau dviejų miestų vadovai elgiasi visiškai skirtingai – kol vienas tyli, kitas garsiai kalba.
Panevėžio miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius prieš keletą dienų išplatino pranešimą, kuriame cituojamas Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius: „Panevėžiui labai svarbūs šio SPAV rezultatai. Viliuosi, jie bus miestui palankūs. Požiūrį, kad Panevėžys tinkamesnis projekto atkarpos taškas, esame ne kartą išsakę ir žodžiu, ir raštu Ministrui Pirmininkui, susisiekimo ministrui, Transporto investicijų direkcijai, Seimo Europos reikalų komitetui, Panevėžyje rinktiems Seimo nariams“.
Strateginiai miestai
Pranešime taip pat pažymima, kad Panevėžio miestas turi visas galimybes tapti strateginiu logistikos mazgu ir įgyvendinti numatytą viziją išnaudojant išskirtinę geografinę padėtį. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, keliai miestą sujungia su sostine, Šiaulių apskritimi, Klaipėdos uostu, su Rusija ir Baltarusija. Panašiai ne kartą yra sakiusi ir Šiaulių miesto valdžia – miestas sujungtas su įvairiais kitais miestais tranzitiniais keliais, greta yra oro uostas, kuriuo būtų galima gabenti tarptautinius krovinius. Tik viena problema – oro uostas nesujungtas su geležinkeliu, kuriuo krovinius būtų galima gabenti į Klaipėdos jūrų uostą, o miesto valdžia, atkakliai įsikibusi į kitus abejotinus projektus, nepanašu, kad spręstų šią savo pačios sukurtą problemą (geležinkelio vėžė, jungusi oro uostą ir geležinkelį, buvo pačios miesto valdžios sprendimu išardyta).
Tylos siena
Kai kurie Šiaulių miesto tarybos nariai pastebi, kad kol panevėžiečiai gali pasiekti jiems palankių rezultatų, kad strateginis projektas būtų įgyvendintas jų naudai, Šiaulių valdžia atsitvėrusi tylos siena. „Logistikos centras Panevėžyje stringa, bet savivaldybė tai pripažįsta. Šiauliuose priešingai – apie tai nieko nekalbama. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, meras nieko nedaro šiuo klausimu arba jei daro, tai tyliai. Šiauliai neveda jokių derybų su ministerija, o Viešųjų ryšių skyrius nedirba“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė Šiaulių miesto Tarybos narys Aurimas Nausėda.
Dar šių metų balandžio viduryje Šiaulių regiono plėtros tarybai buvo pristatyti planai europinę vėžę tiesti ne pro Šiaulius, bet pro Panevėžį, tada kalbėta, kad būtina surengti diskusiją su susisiekimo ministru, tačiau iki šiol jokios informacijos Šiaulių miesto savivaldybė nepaviešino. Nors gana aktyviai bandoma įgyvendinti Šiaulių viešojo logistikos centro projektą (VLC).
Likimai panašūs
Šiaulių VLC projekto aplinkybės panašios su Panevėžio – abu projektai ilgalaikėje šalies strategijoje prieš dešimtmetį buvo numatyti kaip galimi pagal poreikį prie kitų trijų didžiųjų miestų VLC projektų, bet vėliau kituose planuose po keleto metų išnyko. Šiaulių miesto valdžia dėjo visas pastangas, kad projektas būtų įtrauktas į sąrašą. Tačiau planuojama ne pagal galimybes – kai kurių Šiaulių politikų nuomone, miestas nesugebės užtikrinti krovinių srautų, kitus VLC įrenginėja su kroviniais dirbančios valstybinės įmonės, o tų miestų savivaldybės įvardinamos tik kaip partneriai.
Prieš kelias savaites vykusio Šiaulių miesto tarybos posėdyje buvo paviešinta, kad miestui prie Šiaulių VLC projekto įgyvendinimo per ateinančius trejus metus reikės prisidėti dešimtimis milijonų litų, tačiau nėra aišku, ar miestas tam yra pajėgus – finansinės prognozės sąmoningai nesudarytos, o kiekvienais metais bus bandoma skolintis dešimtis milijonų litų. Šiauliai, kai kurių politikų manymu, per chaotišką strateginės veiklos planavimą gali likti ir be logistikos centro, ir be europinės vėžės, bet su milijonine skolų našta, kuri atguls mokesčių mokėtojams ant pečių. „Prokuratūrai Šiaulių viešojo logistikos centro chronologija yra puiki medžiaga. Esu giliai įsitikinęs, kad viešasis interesas (t. y. lėšų nešvaistymo interesas) turi būti apgintas“, - teigia Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.
