Šalies valdžia įstatymu nustačiusi didžiulius mokesčius apleistų sklypų savininkams siekia žmones priversti susitvarkyti savo turtą. Tačiau numatyta 10 arų riba eliminuoja sodų bendrijose gyvenančius ir ten sklypus turinčius žmones. Sodų bendrijų gyventojai ir taip jaučiasi atskirti – valdininkai į jų problemas nereaguoja, tai dar tenka patiems kovoti ir su nesitvarkančiais kaimynais.
Mindaugas LAURINAITIS
Palikti nuošalyje
Po dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijos „Apleistų žemės sklypų savininkams – mokestinė našta“ (2013 06 05) į redakciją kreipėsi sodų bendrijos „Šiaulių klevas“ valdybos nariai. Įstatymo numatyta prievolė savivaldybėms nustatyti apleistos žemės sklypams didžiausius įmanomus tarifus (4 procentų), didžiulius mokesčius, taip siekiant žmones priversti susitvarkyti apleistas žemes, nuošalėje paliko sodų bendrijų gyventojus.
„Numatyta dešimties arų riba, o sodų bendrijoje sklypai yra mažesni nei dešimt arų, tad jiems mokesčiai nebus taikomi. Tačiau vien mūsų bendrijoje yra septyni apleisti sklypai, kurių savininkai piktybiškai jų neprižiūri ir nežinom, ką su jais daryti“, - pasakojo SB „Šiaulių klevas“ valdybos atstovas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Grasina teismais
Nuvykus į minėtą sodų bendriją, galima išvysti ne vieną nesutvarkytą sklypą. Žolė nenupjauta, medžiai nenugenėti. Vaizdas – lyg žemė būtų seniausiai nenaudojama ir palikta likimo valiai. Pasak sodų bendrijos atstovų, minėtų sklypų savininkai nesitvarko, nes sklypus pardavinėja ir laukia geresnių laikų, kai kainos už arą bus didesnės. Į prašymus susitvarkyti nereaguojama, o kaimynams pabandžius bent žolę nušienauti, grasinama teismais.
„Jie jau į mano skambučius neatsiliepia. Bando tuos sklypus parduoti, nesitvarko. Bandė kaimynai žolę nupjauti, tai teismais grasino, kad į svetimą teritoriją kišamės. Būna, kiti į užsienį išvažiavę, tai bent paprašo kaimynų, kad jų sklypus sutvarkytų. Bet šitie nesitvarko ir tikisi, kad tokius sklypus kas nors vis tiek nupirks“, - stebėjosi mūsų pašnekovas.
Skęsta rūsiai
Sodų bendrijos gyventojai jaučiasi palikti likimo valioje. Jų problemos neįdomios ir valdininkams. Dėl miesto teritorijoje esančių užsikimšusių vandens kanalų skęsta kai kurių sodo namelių rūsiai. Gyventojai prieš kurį laiką kreipėsi į Savivaldybę, bet sulaukė jau įprasto valdininkų atsakymo – problemai spręsti nėra pinigų. Prieš keletą dienų šešių sodų bendrijų valdybų pirmininkai raštiškai kreipėsi į Rėkyvos seniūniją su prašymu problemą spręsti.
„Neaišku, kodėl niekas nevalo paviršinio vandens nutekėjimo griovių pratakų, esančių už bendrijų teritorijų ribų. Dėl šių apsileidėlių blogai nuteka perteklinis vanduo, griovių pratakos iš lėto pelkėja, vasarą jaučiams blogas kvapas. Šis klausimas buvo keliamas ir anksčiau, bet reikalai nejuda“, - rašoma sodų bendrijų gyventojų kreipimesi.
Nepakanka lėšų
Rėkyvos seniūnijos telefonu atsiliepusi vyresnioji specialistė Indrė Munčelevičiūtė informavo, kad seniūnė yra išvykusi į komandiruotę, bet apie sodų bendrijų gyventojų problemą jai žinoma. Pasak jos, tai jau antrasis raštiškas kreipimasis, raštą Savivaldybei seniūnė turėtų pateikti pirmadienį.
„Pirmadienį pateiksime raštą Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriui, žiūrėsime, ką jie atsakys. Vienas raštas jau buvo, registruotas seniūnaičių vardu. Bet visa procedūra yra pakankamai ilga, jau ne vieneri metai, atrodo, sprendžiama“, - teigė I. Munčelevičiūtė.
Rėkyvos seniūnė Vaida Čelkienė telefonu trumpai atsakė, kad problema jai yra žinoma ir bandoma spręsti, gautus prašymus pagal kompetenciją perduoda Savivaldybės skyriams. Paviršinių vandens nuotekų grioviai valomi pagal galimybes, kiek lėšų yra skiriama iš biudžeto. Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis, paklaustas apie sodų bendrijų gyventojų iškeltą problemą, atsakė, kad vanduo grioviais nuteka, bet „gal nepakankamai“. Grioviai yra valomi, darbus atlieka UAB „Šiaulių vandenys“, iš miesto biudžeto skiriamos lėšos.
Tad akivaizdu, kad reikiamo finansavimo, kaip ir daugumai kitų Savivaldybės vykdomų funkcijų – gatvių apšvietimui, duobių remontui, žolės pjovimui ir kitoms – tiesiog nepakanka. Miesto biudžetas balansuoja ant galimybių ribos, įvairios išlaidos apkarpytos iki minimumo. Nors valdininkai pripažįsta, kad lėšų nepakanka, bet niekas nieko nedaro, kad situacija keistųsi iš esmės.
