Šiaulių meras Justinas Sartauskas deklaruoja, kad kovoja prieš „blogus barus, tačiau jo vadovaujama Savivaldybė jau parengė sprendimo projektą pailginti darbo laiką baro, prie kurio nužudytas jaunuolis.

Redakcijos archyvo nuotr.

 

Mykolas DEIKUS

Šiaulietis verslininkas, kas savaitę važinėjantis į Kaliningrado sritį, atviravo, kad vietinės milicijos postui mokėjo kyšius tol, kol susitvarkė automobilį. Kai nebebuvo prie ko prikibti, milicininkas paprašė tiesiai: „Daj na proživanije“ (liet. - gyvenimui). 

 

Ar ne panašiai elgiasi ir Šiaulių valdžia bei policija, spausdama kai kuriuos miesto verslininkus? Ūmai atlaidumu sublizgėję barui, prie kurio nužudytas jaunas medikas.

 

 

Dar prieš keletą mėnesių šauniai prieš alkoholizmą kovojęs Šiaulių miesto policijos komisariatas ir Savivaldybė ūmai papūtė į butelį. Šiaulių miesto tarybos komitetams jau pateiktas svarstyti projektas, kuriame ilginamas įmonei „Virdaras“ priklausančio „Suopio“ baro darbo laikas. Prie šio baro įvyko vienas iš tragiškiausiai pastaraisiais metais pasibaigusių mieste incidentų. Mirtinai suspardytas jaunas medikas, po kelių dienų turėjęs pradėti dirbti Kauno universitetinėse klinikose. 

 

Įtariamasis dar laukia bausmės, o miesto valdžia jau pamiršo, kaip šia nelaime manipuliavo siekdama apriboti kai kurių barų darbo laiką. Ne tik Savivaldybės administracija pamiršo, bet ir šaunusis kovotojas už blaivybę – Šiaulių policijos komisariato viršininkas Rimvydas Šlekys. Neteko girdėti, kad viršininkas sirgtų „alzhaimeriu“, bet iš jo vadovaujamo komisariato Savivaldybėn čiūžtelėjo „suderinimas“ - policija neprieštarauja, kad „Suopio“ baras dirbtų ilgiau. Maža to, nutylėjo ir svarbią informaciją – prie šio baro policijos patruliai buvo kviečiami bemaž dešimtį kartų. Tai paaiškėjo po to, kai valdininkai paprašė papildomos informacijos.

 

Policijos vadai „suderinimą“ rašė alumi akis užsipylę, ar šunėkas giliau po baru pakištas?

 

 

Ir štai jums priešingas vaizdelis. Bendrovės „Šiaulių lyra“ vadovai jau seniai ir atvirai deklaravo, kad nemokėjo niekam kyšių ir nemokės. Bendrovė pasirinko kitą kelią – vilkinamus, stabdomus leidimus išsireikalauja per teismus. Tai – ilgai trunkantis ir sudėtingas kelias, kurio dažnas vengia. Ir žalingas. Štai kita su „Šiaulių lyra“ susijusi bendrovė dar buvusios valdžios paprašė licencijos prekybai alkoholiniais gėrimais ir rūkalais. Licencija buvo išrašyta, tačiau vos į mero kėdę sėdo Justinas Sartauskas, licencija (net nespėjus ja pasinaudoti) anuliuota. Nors panaikinti galima tik už pažeidimus. O naujosios valdžios posėdžiuose imta linksniuoti „Šiaulių lyra“, jos savininkai, o administracijai priekaištauti, kad buvo išduota licencija.

 

Keistas sutapimas, bet pokalbio metu meras J. Sartauskas pripažino žinojęs apie prašymą išduoti licenciją. Negi meras pirmąją darbo savaitę neužsiėmė niekuo kitu, tik skaitė visus šiais metais Ekonomikos skyriui pateiktus prašymus ir išduotus leidimus, licencijas? Ir jeigu žinojo, kokius prašymus priėmė dar buvusioji valdžia, kodėl dabar ginasi nežinojęs, kad licencija buvo anuliuota. Stinga logikos mero kalbose, ar ne? Logikos stinga ir veiksmuose (nebent norima jais kai ką pasakyti? - red. past.). Štai kitas pavyzdys.

 

 

Šiaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad miesto valdžios sprendimas apriboti „Šiaulių lyrai“ priklausančio baro darbo valandas buvo neteisėtas. Nei bare buvo pažeidinėjami įstatymai, nei kviečiama policija, nes incidentų neužfiksuota.

 

Šaltinių teigimu, Šiaulių savivaldybės juristai ir merą, ir kitus naujosios daugumos atstovus informavo, kad skųsti nutartį yra beviltiška. Tik didės teismo išlaidos, kurias reikės sumokėti, ir kompensacijos. Tačiau politinis sprendimas buvo kategoriškas – skųsti aukštesnei instancijai.

 

Tik per vieną dieną patiriami nuostoliai įvertinti daugiau kaip 400 litų. Paprastai tokios bylos trunka iki poros metų. Tai reiškia, kad miesto biudžetui „politinė valia“ kainuos porą šimtų tūkstančių litų. Juos įmonė gaus net realiai nedirbdama.

 

„Negirdėjau tokių skaičių...“ - nutęsė pokalbio metu meras J. Sartauskas. Kaip matysime toliau – meras daug ko „nežino“.

 

 

Užuot tiesiai atsakęs į klausimus, miesto vadovas leptelėjo nei į tvorą, nei į mietą: „Yra įstatymai, bet yra ir praktika“. Bet jeigu esame teisinė valstybė, viskas, kas už teisės ribų – neteisėta? „Sofistika“, - pribloškė meras J. Sartauskas.

 

Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba viešai konstatavo, kad „Šiaulių lyros“ baras veikia nepažeidžiant įstatymų, buvęs televizijos direktorius J. Sartauskas išlieka „praktišku“ politiku. O „praktiška“ politikų logika lemia, kad greta veikianti kita kavinė gali pardavinėti „samagoną“ (apie tai plačiai skelbta spaudoje, - red. past.), tačiau jos darbo laikas netrumpinamas. „Nežinojau“, - kažkaip neįtikinamai teisinasi buvęs žiniasklaidos priemonės vadovas. Šiaulių miesto meras pasirašė Tarybos darbotvarkę, tačiau ir vėl pučia akis: jis nežinojo, kad Tarybai pateiktame sprendimo projekte pailginti „Suopio“ baro darbo laiką esama informacijos apie policijos iškvietimus.

 

O gal žaidimai su barų darbo laiku yra „subtili“ užuomina, jog reikia susimokėti ir neoficialius mokesčius? Meras iš karto pareiškė, kad – Savivaldybėje kyšių niekas neima? Keista, bet tai iš mero lūpų neišsprūdo. Neišsprūdo ir tada, kai klausimas buvo pakartotas. Gal meras neišgirdo, yra toks pat nepastabus, kaip ir Šiaulių policijos viršūnėlė, leidusi ilgiau dirbti barui, kuriame kilęs incidentas kainavo jaunuolio gyvybę? Jeigu valdžia ir policija žodžiais ir veiksmais neprieštarautų patys sau, tokių klausimų nekiltų. Kaip nebekyla klausimų ir pradžioje minėtam verslininkui, kuris kaskart rusų milicininkui sumoka „na praživanije“. 

 

Miesto meras Justinas Sartauskas deklaruoja, kad vykdo miestiečių valią, tačiau naktiniai klubai, kuriuose vyksta incidentai arba jais skundžiasi gyventojai, dirba iki paryčių.

***

Du buvę dabartinio mero Justino Sartausko kolegos praėjusios Tarybos kadencijos metu nuteisti už kyšininkavimą.

***

Teismo proceso metu klausantis slapta darytų įrašų pagarsinta, kad už teigiamą sprendimą kiekvienam Šiaulių miesto tarybos nariui esą reikėjo sumokėti po 10 tūkstančių litų, o merui – 20 tūkstančių litų. Miesto vadovai iki šiol to „kainininko“ viešai nepaneigė.