Avarinis butas su plastikiniais langais neavariniame daugiabutyje bus parduotas už grašius, o daugiau kaip tūkstantis butų, kurių dešimtmečius laukia šiauliečiai, bus perkami už valstybės biudžeto milijonus.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Mykolas DEIKUS
Daugiau kaip tūkstantis šiauliečių gyvena be pastogės, o Šiaulių savivaldybė parceliuoja socialinį būstą. Jau ne pirmas atvejis, kai butai pripažįstami netinkami gyventi ir parduodami aukcione. Šį kartą ant Savivaldybės „prekystalio“ – net šeši butai, pripažinti avariniais ne avariniuose pastatuose.
Moka milijonus
Pernai, po kelerių metų pertraukos, Šiaulių savivaldybė iš nacionalinio biudžeto gavo 1,2 milijono litų socialiniam būstui įsigyti. Nupirkta 14 butų. Vienas butas vidutiniškai kainavo per aštuoniasdešimt tūkstančių litų. Anksčiau kiekvienais metais būdavo skiriama beveik po milijoną litų. Tačiau tai – tik lašas jūroje, kadangi Savivaldybės būsto eilėse laukia daugiau kaip tūkstantis šiauliečių, negalinčių įsigyti nuosavos pastogės.
Šiauliečiai neturi pastogės, naujiems būstams įsigyti leidžiami milijonai litų, o pati Savivaldybės administracija patyliukais pardavinėja butus, kuriuose galėtų įsikurti vargšai.
Avariniai butai neavariniuose daugiabučiuose
Praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje politikai net nesvarstę ant „prekystalio“ pasiuntė net šešis butus, kuriuose, neišleidę dešimčių tūkstančių litų, galėjo įsikurti laukiantieji Socialinio būsto – jaunos, mažas pajamas turinčios šeimos, neįgalieji, našlaičiai ir kt.
Nuspręsta parduoti du butus Dvaro g. 123 – aštuntąjį ir devintąjį, butą Dubijos g. 46-6, tris butus Verdulių g. 20 – trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį. Kai kurie iš šių butų – su kiemo statiniais, o tai reiškia, kad drauge parduodami ir žemės sklypai.
Šie butai pripažinti avariniais, netinkamais naudoti. Tačiau kaip avariniai butai atsirado daugiabučiuose namuose, kuriuose gyvena žmonės – jeigu butai avarinės būklės, tai ir namas toks turėtų būti?
Su naujais langais
Šiaulių savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto poskyrio vedėja Odeta Valungevičienė sako, kad butus netinkamais naudoti pripažino Savivaldybės sudaryta komisija. Komisija – ne šventa karvė, kuria reikėtų besąlygiškai tikėti, todėl apžiūrėjome butus. Vaizdelis nustebino.
Pavyzdžiui, Dvaro g. 123 daugiabutis net neatrodo avarinės būklės – gyvenamas, pakankamai tvarkingas namas. O Savivaldybei priklausantis butas, neva netinkamas naudoti – net su naujais plastikiniais langais.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius sako prieš mėnesį apžiūrinėjęs abu Dvaro g. esančius butus. Esą pirmajame aukšte esančiame grindys sulūžusios, tačiau kitas butas neatrodė netinkamas gyventi
Ruošė privatizavimui?
Turto valdymo skyriaus Būsto poskyrio vedėja O. Valungevičienė negalėjo pasakyti, kada paskutinį kartą buvo išnuomoti butai Dvaro gatvėje esančiame daugiabutyje. Nors Savivaldybė privalo remontuoti turimus butus, lėšos jų remontui nebuvo skiriamos. Be to, nedidelis eksperimentas parodė, kad už socialinį būtą atsakinga valdininkė apskritai nelabai „susivokia“ savo darže. Į klausimą, kiek buvo sumokėta už tuščių butų šildymą, valdininkė teigė negalinti atsakyti – nežinanti. Tačiau atsakyti nėra ką – butai šildomi autonomiškai. Tai yra, nebuvo šildomi, nes niekas juose negyveno. Šiaulių miesto tarybos sprendimo projektą, kuriuo privatizuoti atiduodamas socialinis būstas, parengusi O. Valungevičienė net negalėjo pasakyti, kas senus langus pakeitė plastikiniais. O gal nenorėjo pasakyti?
Pigiai pardavinėja turtą
Šiaulių savivaldybėje jau ne vieneri metai sukasi abejotina miesto turto privatizavimo schema. Komerciškai patraukliose vietose esantis Savivaldybės turtas neremontuojamas, laukiama, kol jis nusidėvės, po to pigiai įvertinamas ir pusvelčiui privatizuojamas. „Šiaulių naujienos“ rašė, kai pučiantis nekilnojamojo turto kainoms, Šiaulių savivaldybė prieš kelerius metus už grašius pardavinėjo miesto centre esančius butus.
Pavyzdžiui, už penkiolika tūkstančių litų nuspręsta parduoti Tilžės g. 44 bendrabutyje esantį kambarį gretimų patalpų savininkams neva dėl to, kad būtų galima paversti butu. Privatizuojamas kambarys – pirmajame bendrabučio aukšte, todėl gali būti paverstas komercine patalpa. Tuo labiau, kad greta veikia net kelios parduotuvės. Todėl keliolikos tūkstančių litų suma – daugiau nei nereali.
Dar daugiau abejonių sukėlė mėginimas parduoti dviejų kambarių butą Tilžės g. 101 name, esančiame šalia senojo viaduko, už penkiasdešimt tūkstančių litų. Tuo metu mieste nekilnojamojo turto kainos buvo du ar net tris kartus didesnės. Beje, namo kieme esantis sandėliukas, stovintis vertingame sklype, įkainotas penkiasdešimčia litų. Medžiagos būtų kainavusios brangiau, neskaičiuojant jau strateginėje miesto vietoje esančio sklypo vertės.
