Asta VOLKOVAITĖ

48-erių  metų pedofilui Alfredui Ušeckui teks atsisveikinti su laisve. Už teismo įsipareigojimų nevykdymą vakar Šiaulių  apygardos teismas vaikus tvirkinusį vyrą grąžino už  grotų. Nuteistajam belangėje teks praleisti dar beveik ketverius metus.

Policijos pareigūnai vyro ne kartą nerado namuose, kuriuose jis turėjo būti nuo 22-os iki 6-os valandos, tad kreipėsi į teismą. Už vaikų  seksualinį prievartavimą, žaginimą, tvirkinimą ir mušimą 2000-aisiais Šiaulių apygardos teismas A. Ušecką nuteisė keturiolikai metų nelaisvės. Lietuvos apeliacinis teismas pedofilui buvo sutrumpinęs bausmę iki dvylikos metų.

Septynis vaikus auginančios šeimos galva tuomet buvo kaltinamas tuo, kad tvirkino, žagino, mušė ir kankino savo mažamečius vaikus.

Tai, kad A. Ušeckas seksualiai išnaudoja savo mažamečius vaikus, ėmė  aiškėti 1999-ųjų birželio mėnesį, tačiau pirmieji signalai, kad A. Ušeckas su vaikais elgiasi netinkamai, policiją pasiekė  dar 1996-aisiais. Tada į Rėkyvos nuovadą kreipėsi pati A. Ušecko žmona L. Ušeckienė. Moteris pranešė, kad kaimynai sumušė jos vieną iš mažamečių sūnų.

Įvykį tyrę  Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pareigūnai nustatė, kad vaikus muša ir terorizuoja pats jų tėvas A. Ušeckas. Tris Ušeckų vaikus apžiūrėjo medicinos ekspertai ir vienam iš jų nustatė lengvą kūno sužalojimą. Per apklausas prigąsdintas berniukas teigė, kad tėvas jį mušęs tik diržu, o kitų vaikų iš viso neliečiąs. Nesant nusikaltimo sudėties baudžiamąją bylą kelti buvo atsisakyta.

Maždaug po metų, 1997-ųjų rugpjūtį, į Rėkyvos nuovados pareigūnus kreipėsi Rėkyvos ambulatorijos medicinos sesuo. Moteris pasakojo, jog buvo susitikusi Ušeckų dukrą, kuri skundėsi, kad girtas tėvas skriaudė ją ir jos broliukus. Medicinos sesers teigimu, mergaitė jai pasakojusi, jog tėvas už kojų pakėlė jos brolį, o paskui paleido galva žemyn. Mergaitė ambulatorijos darbuotojai sakiusi, jog jai tėvas buvo įrėmęs peilį į nugarą.

Gavę  pranešimą policijos pareigūnai vėl apklausė Ušeckų šeimos narius. L. Ušeckienė teigė, kad jos vyras vaikų nemušęs, tą patį patvirtino ir vaikai. Baudžiamoji byla vėl nebuvo keliama, o surinkta medžiaga perduota Vaikų teisių apsaugos tarnybai.

1998-ųjų  pavasarį į policiją atėjęs A. Ušeckas pranešė, jog jo dukrą mokykloje sumušė klasės draugas. Policininkai apklausė pareiškime nurodytą berniuką ir jo tėvus, tačiau paaiškėjo, jog šis vaikas jau porą dienų serga ir tą dieną net nebuvo mokykloje.

Po poros dienų  mergaitės sveikata vėl pablogėjo, ji skundėsi galvos skausmais, tad buvo paguldyta į Šiaulių ligoninės Traumatologijos skyrių. Mergaitės palatoje medikai rado ranka rašytą raštelį, kurį vėliau perdavė policijos pareigūnams. Raštelyje mergaitės buvo prašoma, kad dėl sumušimo ji nekaltintų tėvo.

Pasveikusi mergaitė tą pavasarį dar kartą grįžo į  ligoninę dėl pilvo skausmų. Jau tada policininkai buvo gavę  pranešimų apie tai, jog A. Ušeckas gali tvirkinti savo mažametę  dukterį. Teisėtvarkos sergėtojai paprašė mergaitę patikrinti ginekologiškai. Medikai atsakė, jog su mergaite lytiškai santykiaujama nebuvo.

1998-ųjų  birželio pabaigoje Šiaulių miesto Rėkyvos policijos nuovadą kreipėsi šiaulietė Eufrozina Bagučianskaitė, buvusi ilgametė Rėkyvos pagrindinės mokyklos direktorė. Moteris policijai pranešė, jog iš buvusių bendradarbių, dirbančių Rėkyvos mokyklos mokytojais, ji išgirdo, kad A. Ušeckas tvirkina savo mažametę dukterį. E. Bagučianskaitė policijai parašė pareiškimą ir prašė tai išsiaiškinti, o jeigu informacija pasitvirtintų, gelbėti skriaudžiamus vaikus. Ir tą kartą pareigūnai neatkreipė pakankamo dėmesio į pedagogės žodžius.

1999-ųjų  vasarį Rėkyvos policijos nuovadą paskambinę žmonės pranešė, jog A. Ušeckas vėl sumušė žmoną ir vaikus. Vakare A. Ušeckas susipyko su savo žmona, ir nepaisydamas to, kad žmona jau ketvirtą mėnesį laukiasi kūdikio, ją sumušė. Išsigandusi siautėjančio vyro, moteris pabėgo pas savo motiną. Jai išbėgus, A. Ušeckas nutarė paauklėti savo vaikus. Pasigedęs šaldytuve pusės rinkės dešros, A. Ušeckas susistatė visus šešis savo vaikus ir ėmė klausinėti, kas suvalgė dešrą. Gavęs neigiamą atsakymą tėvas trankė visus vaikus iš eilės, kol vienas iš sūnų prisipažino suvalgęs dešrą. Tada tėvas diržu ir rykšte sumušė sūnų taip, kad ant jo nugaros pasirodė kraujosrūvos.

Po šio įvykio vaikų kantrybė išseko ir jie sutiko liudyti prieš  tėvą. A. Ušeckui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl žiauraus kankinimo.

Bylos tyrimo metu pareigūnams pavyko įtikinti vaikus, kad jie atvirai papasakotų, kaip juos skriausdavo tėvas. Viena iš mergaičių pasakojo, jog tėvas liesdavo ranka jos lytinius organus ir žagino šiltnamyje. Vėliau ji ne kartą buvo verčiama santykiauti. Tėvas ją veždavęsis maudytis, o paskui versdavęs tenkinti jo seksualinius įgeidžius. Paaiškėjo, kad A. Ušeckas žagindavo ne tik dukteris, bet ir vieną iš sūnų.

Vaikai pasakojo, kad tėvas dažniausiai juos žagindavo tuo metu, kai visi miegodavo. Pabudinęs vieną iš vaikų tėvas išprievartaudavo jį, o paskui duodavo jam valgyti, kad neverktų.

Įvykį tyrę pareigūnai stebėjosi A. Ušecko žiaurumu. Visgi sutuoktinė netrukus vyrui atleido. Ji mėgino pateisinti savo vyro veiksmus tuo, kad ir jo vaikystė buvusi sunki, jis irgi buvęs skaudžiai mušamas.

Nei A. Ušeckas, nei jo žmona tuomet niekur nedirbo. Visa šeima gyveno viename kambaryje.