Vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Inga Tamosinaitė sako, jog didžiųjų miestų slaugos įstaigų darbuotojai jau mato, kad artimieji linkę patys slaugyti ligonį ir specialistams atveža tik mirštančius.

Zita KATKIENĖ

Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centras, įsikūręs Vilniaus gatvėje, tampa antraisiais namais dažnam ligos ir senatvės prislėgtam žmogui. Į „Šiaulių naujienas” kreipėsi šiuose namuose dviem mėnesiams įsikūrusio šiauliečio Prano V. artimieji, pasipiktinę, jog dabar, kai tėvą paguldė į ligoninę, nebegauna ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. „Senam žmogui nustatyta visiška negalia ir mes jį slaugome. Tie 765 litai, kurių negausime du mėnesius, dideli pinigai žmogui. Teko girdėti, kad tie pinigai pervedami į ligonių kasą, iš kur atkeliauja į Slaugos ligoninę”, - baiminasi žmonės, kad yra skriaudžiami.

„Šiaulių naujienos” dėl šio pranešimo kreipėsi į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Anot direktorės pavaduotojos Irenos Kiurienės, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija skiriama tuomet, kai pirminės sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija nustato, jog senatvėje žmogui  reikalinga slauga ir priežiūra.

„Žmogaus valia, kur jis tuos pinigus dės - samdys žmogų, kuris jį slaugys, patikės slaugą artimiesiems ar pasirinks slaugos paslaugas slaugos ligoninėje”, - sako I. Kiurienė.

Kiekvienas žmogus, gaunantis slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinę  kompensaciją, pasak direktorės pavaduotojos, įsipareigoja informuoti Socialinės paramos skyrių, jei nusprendžia naudotis Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro paslaugomis. Informaciją apie šiame centre slaugomus Šiaulių miesto gyventojus Socialinės paramos skyriui perduoda ir pati gydymo įstaiga.

„Gavę vieną ar kitą pranešimą ir sustabdome kompensacijos mokėjimą”, - paaiškina valdininkė.

Kiekvieną  mėnesį šioms išmokoms mokėti iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos. Kas mėnesį, pasak I. Kiurienės, Geriatrijos centre slaugoma apie 60 žmonių, kurių globai valstybė ir skiria tikslinę kompensaciją. Kai gaunama informacija, kad žmogus gydomas Geriatrijos centre, jam šių išmokų savivaldybės Socialinės paramos skyrius neskiria. O jei neskiria, tai ir iš valstybės biudžeto tų pinigų negauna.

„Jei gautume ir nepanaudotume - turėtume grąžinti valstybei”, - sako I. Kiurienė.

Klausiame, kodėl valstybė šių pinigų negalėtų skirti slaugos įstaigai, kurioje slaugomas išmokos gavėjas. Deja, valdininkė  gali paaiškinti tik tiek, kad nėra tokių įstatymų, kurie leistų  lėšas pervesti gydymo įstaigai.

Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo įstatyme numatyta, jog slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, gyvenantiems ar slaugomiems iš valstybės ar savivaldybės biudžeto visiškai finansuojamose stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, neskiriamos ir nemokamos.

Šiame įstatyme numatyta ir tai, jog kai šie neįgalieji laikinai ar visam laikui išvyksta iš šių įstaigų, slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos neįgalaus asmens arba vieno iš jo tėvų, globėjo ar rūpintojo prašymu skiriamos, o paskirtos pradedamos mokėti nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie išvyko iš stacionarių globos, auklėjimo ar slaugos įstaigų. Jei šie neįgalieji vėl grįžta į nurodytas įstaigas, slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos nemokamos nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie vėl apgyvendinti ar pradėti slaugyti šiose įstaigose.

Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vyriausiasis gydytojas Jonas Mikalauskas sako, jog ir jam ne kartą teko klausytis panašių priekaištų iš ligonių artimųjų. Jie patys atveža žmogų, o tik vėliau sužino, kad neteks išmokos, kuri dažnam tikrai nemaži pinigai. Šiuo metu valstybė skiria 765 litų dydžio slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją bei 153 litų - priežiūros tikslinę kompensaciją. Tada, kai žmogus slaugomas Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, jam ši išmoka nemokama. Toks, anot vyr. gydytojo, įstatymas. Deja, gydymo įstaigos šie pinigai, pasak J. Mikalausko, tikrai nepasiekia.  Gydymo įstaiga gyvena iš pinigų, kuriuos skiria Teritorinė ligonių kasa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Medikui taip pat teko girdėti artimųjų priekaištų, kad slaugos ar priežiūros tikslinė kompensacija, žmogui būnant Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, pervedama į Teritorinę ligonių kasą, iš kur pervedama į Geriatrijos centrą. Pasak J. Mikalausko, tai  - tik žmonių pamąstymai ir jie neturi jokio pagrindo, nes tai - neįmanomi dalykai.  

„Mes ir įstatymą skelbimų lentoje pakabinome, ir aiškiname žmonėms, tačiau patenka į gydymo įstaigą naujas žmogus, ir vėl jam tenka aiškinti tvarką, kuri galioja jau ketvirtus metus.

Juk net ir tada, kai žmogus padaro nusikaltimą, nežinodamas įstatymo, niekas neatleidžia jo nuo bausmės. Taip ir šį kartą - žmonės netenka išmokos, nors apie tai, atveždami slaugomą žmogų į centrą, net nenutuokė. Geriatrijos centro vyr. gydytojo pavaduotoja administraciniam darbui Inga Tamosinaitė pastebi, jog didžiųjų miestų panašaus profilio ligoninių medikai mato, kad artimieji  slaugomiems žmonėms specialistų pagalbos jau ieško tik tada, kai šiems sveikata visai pablogėja ir atveža jau mirštančius. „Pas mus tokios tendencijos dar nėra - atvežami ligoniai tada, kai jiems dar galima padėti, kai dar gali gyventi”, - sako administratorė.   

„Patys ligoniai pas mus nemoka už jokias slaugos ir gydymo, diagnostikos ar reabilitacijos  paslaugas”, - sako centro vyriausiasis gydytojas Jonas Mikalauskas ir priduria: „Nenorime piktinti žmonių, kuriems ir taip šiandien nelengva”.

Tačiau Savivaldybės finansuojamas Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centras kiekvienais metais kreipiasi į Savivaldybę ir sudaro sutartį globos ir psichogeriatrijos paslaugoms teikti. Už šias paslaugas Ligonių kasos nemoka, tad 20 proc. paslaugos kainos finansuoja Savivaldybė, o 80 proc. finansuoja pats žmogus. Žmogus moka 80 proc. savo pensijos, o visa kita apmoka Savivaldybė.

Globos ir psichogeriatrijos skyriuje vienu metu gali būti gydomi penki ligoniai, kuriems reikalinga psichogeriatrijos pagalba, ir 20 žmonių, kuriems du mėnesius gali būti teikiamos globos paslaugos. „Tuo atveju, kai apgyvendinami benamiai, kurie dažniausiai buna socialiai nedrausti - o tokių dauguma, Socialinio paramos skyriaus Paramos teikimo komisijos sprendimu, už paslaugas moka Savivaldybė”, - sako I. Tamosinaitė.

Vaistai šio skyriaus ligoniams gali būti išrašomi ir kompensuojamieji, tačiau tokiu atveju reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jo medikai ir ieško, kai slaugomam ligoniui reikalingi kompensuojamieji vaistai.

„Šioms mokamoms paslaugoms teikti sutartį su Savivaldybe sudarome kiekvienais metais”, - sako I. Tamosinaitė ir priduria, kad sutartis gali ir likti nesudaryta, jei kas kitas pasiūlytų globos ir psichogeriatrijos paslaugas.

Šiandien žmonės, pasak I. Tamosinaitės, moka taupyti. Savo pacientams ir jų artimiesiems stengiasi padėti Geriatrijos centro socialiniai darbuotojai. Nes centro pacientai ne tik netenka gaunamų pajamų, bet gali ir sutaupyti. Gavę pažymą, kad slaugomi šiame centre, jie gali nemokėti šiukšlių išvežimo mokesčio, gali nemokėti ir kai kurių mokesčių bendrijoje. Ligoniui išrašoma pažyma, kad gydomas Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, kurį jis ir pateikia mokesčių rinkėjams. Tik žmogus, pasak gydymo įstaigos vadovų, pats turi domėtis įstatymais ir žinoti, kokiomis lengvatomis jis gali pasinaudoti.