Asta VOLKOVAITĖ

Šiaulių vaikų globos namuose vaikai kenčia patyčias ir smurtą? Vaikai masiškai bėga iš globos namų, o vaikų teisių gynėjai atakuojami skundais. Tačiau globos įstaiga atsitveria tylos siena, nutyli smurtą prieš vaikus, o tyrimai bliūkšta, nes globotiniai atsisako pirminių parodymų. Nors globos namų darbuotojai neigia smurtą prieš vaikus, tačiau labai gerai žino, kas yra „taburetė”, kuria gali būti baudžiami vaikai.

 

 

Į „Šiaulių naujienas” kreipėsi globos namų darbuotoja, kuri atviravo nebegalinti tylėti apie tai, kas vyksta už valdiškos įstaigos sienų. Paskutinis įvykis: sausio 30-ąją į Šiaulių vaikų globos namus grįžo girtas auklėtinis (pavardė redakcijai žinoma), kuris puolė mušti kitą globotinį. Pašnekovės žodžiais, socialinės pedagogės padėjėjo tuo metu nebuvo - kažkur buvo nuėjęs. 

 

Vėliau incidentas išspręstas labai paprastai - aukai liepta susitaikyti su skriaudėju, apie muštynes nepranešta nei policijai, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nors tai yra privaloma. „Vaikams liepia daryti „taburetę”, sukiojamos rankos - klykia...” - susijaudinusi pasakojo moteris. 

 

 

Policijos suvestinėse mirga pranešimai apie iš globos namų bėgančius vaikus. Ne kartą skelbėme, kad įstaigos darbuotojai į šią problemą žiūri pro pirštus - apie dingusius vaikus neskuba pranešti policijai, o problemą „nurašo” į tai, kad vaikai esą „per gerai gyvena”.

 

Statistika išties neatrodo džiuginanti. Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės, praėjusiais metais savavališkai globos namus paliko trylika Šiaulių vaikų globos namų auklėtinių. Kai kurie iš jų įstaigą paliko jau nebe pirmąjį kartą. Jeigu tikėtume oficialia statistika. Nes, pavyzdžiui, apie minėtą incidentą policijai net nebuvo pranešta. Tai kiek dar panašių incidentų nutylėta?

 

 

Kas iš tikrųjų dedasi Šiaulių vaikų globos namuose? Apsilankius įstaigoje paaiškėjo, kad jai laikinai vadovauja tik Šiaulių vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja ūkiui Asta Jokubaitienė, kuri apie globotinius mažai ką tegali papasakoti. Darbuotoja atrodė visiškai nesusipažinusi su auklėtinių problemomis. Tarsi vaikai būtų ūkio darbininkai, kuriems vadovauti nereikia nei pedagoginio, nei psichologinio išsimokslinimo.

 

„Prieš penkerius metus, kai dirbau naktinėje pamainoje, buvau įsiliejusi į vaikų gyvenimą”, - savo auklėjimo patirtimi džiaugėsi laikinai įstaigos vadovus pavaduojanti A. Jokubaitienė. Kaip pati nurodė, dabar ji tik padeda vaikams apsirengti - didesnio bendravimo su jais esą nėra.

 

„Nelabai žinau, kas yra pabėgę. Turbūt nieko neatsitiko, negavau jokio pranešimo”, - teigė pavaduotoja. „Dabar vaikai blogėja”, - įvertino pavaduotoja ir pasiūlė pasikalbėti su socialinėmis pedagogėmis.

 

 

Iš pokalbio su dviem socialinėmis pedagogėmis Regina Gedminaite ir Virginija Stropuviene susidarė nuomonė, kad moterys galėjo žinoti apie konfliktą. Tačiau užuot išsamiai bandžiusios išsiaiškinti, kas iš tiesų vyko sausio 30-ąją, puolė ieškoti žiniasklaidos atstovams informaciją nutekinusių žmonių. Atrodė, kad įstaigos gera reputacija joms svarbiau, nei galimai patyčias ar smurtą patyrę vaikai.

 

„Mes padarėm tiek, kad jam skirtos minimalios priežiūros priemonės. Per prievartą pas psichologą už rankos nenutempsi, nenuvesi”, - apie į įstaigą girtą grįžusį vaiką pasakojo socialinė pedagogė R. Gedminaitė. Jos žiniomis, globotinis svaiginosi su buvusiu savo motinos draugu. Pats vyras esą paneigė girdęs nepilnametį - bijojo administracinės atsakomybės. 

 

Kaip pripažino R. Gedminaitė, vaiką prikalbinti psichologo konsultacijai - socialinio pedagogo darbas. 

 

Nors R. Gedminaitė neigė, kad vaikai įstaigoje gali patirti smurtą, bet pripažino, kad dėl „taburetės” ji jau turėjusi problemų. „Teko aiškintis vaiko teisių kontrolierei”, - neslėpė socialinė pedagogė, bet kas toji „taburetė”, taip ir nesiteikė paaiškinti. Jos kolegė V. Stropuvienė neslėpė suprantanti, apie ką eina kalba. Socialinės pedagogės žodžiais, tai esą gali būti nelengvas sportinis pratimas.

 

Sausio 30-ąją vaikus prižiūrėjęs socialinės pedagogės padėjėjas Albinas Gužauskas  teigia neskriaudžiantis vaikų. „Dabar diržo duoti nebemadinga”, - apie vaikų auklėjimą kalbėjo puse etato dirbantis vyras. A. Gužauskas gyrė vaikus ir vadino juos ramiais. „Man užtenka ir žodžių”, - apie tai, kaip drausmina vaikus, kalbėjo socialinės pedagogės padėjėjas.

 

Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris prisiminė atvejį, kai vaikams grįžus iš vasaros stovyklos pasipylė skundai apie nederamą auklėtojos elgesį.

 

„Dėl auklėtojos smurto kreipėsi dešimt vaikų”, - prisiminė D. Žakaris. Anot jo, policijos pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą, vaikai pakeitė savo parodymus, tad tyrimo niekas nebetęsė. Kad tyrimas buvo nutrauktas, patvirtino ir G. Smagriūnienė. 

 

Beje, tuo metu Vaiko teisių apsaugos tarnybai vadovavo valdininkas, pasitraukęs iš pareigų po kilusio skandalo dėl nederamo elgesio su nepilnamečiu. Pagalbos atėjęs badaujantis vaikas buvo bauginamas policija ir tais pačiais Vaikų globos namais. Po publikacijų „Šiaulių naujienose” pradėtas tyrimas, kurio pabaigos valdininkas nesulaukė – atsistatydino. 

 

Skundą apie galimai Šiaulių vaikų globos namuose esančias negeroves buvo gavusi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. „Gautas anoniminis skundas dėl Šiaulių vaikų globos namuose pažeidžiamų globotinių (rūpintinių) teisių ir teisėtų interesų”, - skundą minėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atstovė spaudai Olga Malaškevičienė. Kaip ir anksčiau, įstaigoje smurtautojų nerasta.

 

 

Kad Šiaulių vaikų globos namuose dedasi ne visai geri dalykai, jau nebebūtų naujiena. Prieš kelerius metus tuometinės Vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nemalonę buvo užsitraukusios net keturios įstaigos auklėtojos. Skandalas apie nederamą darbuotojų elgesį su globotiniais buvo garsiai nuskambėjęs ir šalies žiniasklaidoje.

 

Vaiko teisių kontrolierei ne vienas globotinis pasakojo apie prieš juos naudojamą smurtą: fizines bausmes ir net psichologinį spaudimą. Viena auklėtoja, vaikų apibūdinta kaip nesivaldantis žmogus, kuri užrakina juos kambaryje ir neleidžia išeiti, dar viena, globotinių pasakojimu, juos tampė, kita kratė ir tyčiojosi, neleido vaikams nešioti naujų batų, tad esą būta atvejų, kai vaikai į mokyklą išeidavo net su šlepetėmis. Kaip rašyta žiniasklaidoje, kalbinti vaikai pasakojo, kad dar viena auklėtoja trenkė vaikui į veidą, kai šis atsisakė pakloti lovą.

 

R. Šalaševičiūtė, susipažinusi ir su pačių keturių auklėtojų pasiaiškinimais, nusprendė, kad įstaigos darbuotojos savo elgesiu ir netinkamai taikomais vaikų auklėjimo (drausminimo) metodais pažeidė globotinių teises ir įstatymais saugomus interesus. Vaiko teisių kontrolierė įstaigos vadovui Rimantui Žąsinui pasiūlė pačiam spręsti klausimą dėl drausminių nuobaudų skyrimo auklėtojoms. Ar darbuotojos buvo atleistos, istorija nutyli.