17

„Paksininkai“ vicemerė Daiva Matonienė ir Tarybos narys Vidmantas Japertas vienas paskui kitą už mokesčių mokėtojų lėšas keliauja į Kiniją reklamuoti pramonės parką ir logistikos centrą, nors dar iki galo nėra aišku, ar jis Šiauliuose iš viso bus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.


Mindaugas LAURINAITIS


Šiaulių valdžia nesugebėjo laiku parengti visų reikiamų dokumentų dėl planuojamo viešojo logistikos centro įkūrimo, bet randa laiko jį reklamuoti keliaudama po pasaulį.
Šiemet negavę finansavimo šiam projektui, nes nesugebėjo laiku pateikti paraiškos Transporto investicijų direkcijai, po pasaulį pakeliavę valdžios atstovai bent jau turės pusmetį laiko dar kartą apsvarstyti, ar tikrai miestui reikalingas toks grandiozinis projektas, įklampinsiantis į dar gilesnes skolas.

Ar logistikos centre Savivaldybė sandėliuos savo dokumentus?
Gilinantis į visus dokumentus, susijusius su planuojamu logistikos centru, susidaro nuomonė, jog projektui pritarę miesto Tarybos nariai buvo gražiai apvynioti aplink pirštą, o grandiozinės investicijos ne tik neatsipirks, bet projektas pridarys didžiulių nuostolių.
Logistikos centrų užuomazgomis Lietuvoje galima laikyti prieš šešerius metus priimtą vyriausybės nutarimą, kuriuo Susisiekimo ministerijai buvo pavesta „parengti dirvą“ viešųjų logistikos centrų įsteigimui Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose.
Šiauliai niekur nebuvo net minimi, tačiau miesto valdžia ir su statybomis susiję kai kurie politikai, matyt, užuodė gardų kąsnelį, todėl neilgai trukus miesto vadovai kreipėsi į ministeriją siūlydami didžiųjų miestų sąrašą, kuriuose bus statomi logistikos centrai, papildyti Šiauliais. Ministerija miesto valdžios prašymą atmetė, nes prioritetas buvo numatytas tik didiesiems miestams, įvertinus per juos einančius krovinių srautus.
Pati Šiaulių miesto savivaldybė negalėjo pradėti planuoti logistikos centro statybų ir tikėtis gauti joms paramą, nes pagal įstatymus logistikos centrus Lietuvoje gali steigti tik valstybinės įmonės: „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija arba pati Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija.
Ir toks įstatymas yra gana logiškas, nes ir „Lietuvos geležinkeliai“, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi krovinių, kuriuos stengsis nukreipti į jiems priklausančius logistikos centrus. O kokius krovinius į planuojamą statyti logistikos centrą gali nukreipti Šiaulių miesto savivaldybė? Juk visi Savivaldybės „kroviniai“ - tai šūsnys įvairių dokumentų, raštų, įsakymų, sprendimų ir projektų.   
Projektui pritariančių Savivaldybės veikėjų teigimu, būsimąjį logistikos centrą savo kroviniais aprūpins Šiaulių industrijos parke įsikursiančios įmonės. Tačiau Industrijos parke, į kurį miesto valdžia jau „įsūdė“ daugiau kaip 40 milijonų litų, veikia vos dvi įmonės, o likusią teritoriją niokoja chuliganai ir metalo vagys.      

Remiasi tik siūlymu, o ne įgaliojimu
Tačiau pinigų kvapą suuodę Šiaulių politikai neatlyžo. Po kelerių metų pasikeitus ministrams, naujasis ministras raštu pasiūlė Šiaulių miesto savivaldybei imtis projekto. Nors projekto šalininkai atkakliai tvirtina, kad Savivaldybė remiasi ministro įsakymu bei įgaliojimu statyti logistikos centrą, tačiau „Šiaulių naujienų“ žurnalistui nepavyko rasti tai patvirtinančio dokumento. Pavyko aptikti tik ministro pasirašytą įsakymą, kuriame miesto Savivaldybei pasiūlyta statyti logistikos centrą.
„Siūlymas dar nėra įgaliojimas. Kituose miestuose analogiškus centrus įrengs ir prižiūrės valstybinės įmonės. Jos turi ryšių, yra suinteresuotos, kad kroviniai būtų gabenami per jas. Ką tuo tarpu gali pasiūlyti Šiauliai? Arba tai projekto rengėjų neatsakingumas ir noras pasipelnyti, arba iš anksto apgalvotas planas, kaip sunaikinti Šiaulių civilinį oro uostą“, - pasakoja dokumentus ilgai rinkęs ir analizavęs Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.
Jo žodžiais, logistikos centras suplanuotas statyti tokioje vietoje, kad jį pastačius taptų nebeįmanoma plėsti civilinį oro uostą.   

Brangi galimybių studija – veltui?
Dar vienas įtartinas dalykas šioje istorijoje yra Šiaulių viešojo logistikos centro steigimo galimybių studija, iš viso kainavusi net 780 tūkstančių litų. Remiantis ja, miesto valdžia galės planuoti apie 180 milijonų litų investicijas į Viešąjį logistikos centrą.
Pagal ministro įsakymą, logistikos centro projektas galėjo būti įtrauktas į valstybės projektų sąrašą tik parengus minėtą studiją. Tačiau paaiškėjo, kad ministras projektą į minėtą sąrašą įtraukė dviem mėnesiais anksčiau, nei pati studija buvo parengta ir perduota Savivaldybei. Jeigu projektą į valstybės projektų sąrašą buvo galima įtraukti ir nesulaukus galimybių studijos, išeitų, kad beveik milijonas litų buvo išleista veltui?
Be to, panašu, kad Savivaldybėje studijos niekas atidžiau net neperžiūrėjo. Nes kitu atveju būtų pastebėję sutartyje įrašytą punktą, kad studijos rengėjas neatsako, jeigu projekto nepavyks įgyvendinti taip, kaip suplanuota studijoje. Žodžiu, remdamasi galimybių studija valdžia (statybininkų ir statybinių medžiagų pardavėjų džiaugsmui) ramia galva galės ištaškyti apie 180 milijonų litų, o jeigu paskui paaiškės, kad investicijos neatsiperka, – tai niekas nekaltas.

Miesto ūkio ir plėtros komitetas nepritarė
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininko Arvydo Mockaus nuomone, Viešojo logistikos centro projektas stumiamas beatodairiškai, tik siekiant įsisavinti didžiules investicijas ir todėl, kad norima neatsilikti nuo kitų miestų.
„Mes komitete nepritarėme tokiam projektui, koks jis yra parengtas dabar. Iš pristatymo buvo aišku, kad aklai siekiama gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų ir logistikos centro Šiauliams reikia tik todėl, kad tokius centrus statys ir kiti didieji šalies miestai. Siekiama pastatyti bet ką, neatsižvelgiant, kad tai miestui atneš tik nuostolius. Savivaldybė ir taip yra skolinga savo įmonėms, apkarpė atlyginimus biudžetininkams, bet lenda į dar didesnes skolas“, - valdininkų neapdairumu piktinasi A. Mockus.

Suma išaugo dešimtis kartų
Pasak A. Visocko, prieš dvejus metus Taryba pritarė tam, kad logistikos centras būtų statomas, nes politikams buvo aiškinama, kad iš miesto biudžeto prie projekto reikės prisidėti tik 700 tūkstančių litų. Po miesto Tarybos pritarimo nepraėjus nė mėnesiui, preliminari Savivaldybės skiriama suma projekte išaugo iki 17 milijonų litų.
Projekto iniciatorė, Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė šiuo metu vieši Kinijoje, kur reklamuoja dar net iki galo nesuplanuotą logistikos centrą ir merdėjantį Industrijos parką, tad negalėjome sužinoti, kodėl suma taip drastiškai išaugo.


Jos pavaduotoja Ieva Kaščionytė nesugebėjo pagrįsti skaičių ar įvardyti, kiek miestui kainuos šis projektas. „Suma išaugo dėl PVM, tad šiuo metu neaišku, kokia galutinė suma yra, negaliu pasakyti. Finansavimui paraišką teiksime galbūt kitąmet, jeigu parengsime techninį projektą.“
Redakcijos žiniomis, paraišką Transporto investicijų direkcijai dėl logistikos centro statybų miesto Savivaldybė turėjo pristatyti dar iki šių metų liepos 31 dienos, tačiau tai nebuvo padaryta. Kaip visada, valdininkai teisinasi nespėję parengti visų reikalingų dokumentų, tačiau valdžios ponams tai ne kliūtis pristatinėti logistikos centrą užsieniuose.      

02
Būsimasis Šiaulių viešasis logistikos centras kol kas tik plynas laukas – projekto rengėjai šiemet laiku nepateikė paraiškos dėl finansavimo, stringa ir techninis projektas, tačiau tai nekliudo valdžiai keliauti po pasaulį ir pristatinėti jį investuotojams.

15

Artūro Visocko nuomone, logistikos centras Šiauliams gal ir reikalingas, bet projektą turėtų perimti valstybė, kad miestas nepatirtų milijoninių nuostolių ir nebūtų užkirstas kelias plėtoti civilinį oro uostą.

16

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas Arvydas Mockus: „Siekiama pastatyti bet ką, neatsižvelgiant, kad tai miestui atneš tik nuostolius“.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94578416
Į viršų