Šiaulių miesto valdininkai įpusėjo rengti miesto 2014-2016 m. strateginį veiklos planą. Šiuo planu remiantis bus formuojamas metinis biudžetas, skirstomos mokesčių mokėtojų lėšos. Tačiau dėl to, kaip šis planas yra rengiamas, galėtų būti gėda net pirmo kurso studentams. Ir dėl to sunku kaltinti nenumaldomai artėjančių švenčių nuotaikas.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Įrašo bet ką
Šiaulių miesto savivaldybėje vakar vyko išplėstinis Šiaulių miesto 2014-2016 m. strateginio veiklos plano pristatymas. Į pristatymą buvo sukviesti visi Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, tačiau iš 31 visuomenės deleguoto atstovo – miesto Tarybos nario – dalyvavo mažiau nei trečdalis. Pristatymo metu ėmė aiškėti, kad vienas iš svarbiausių miesto dokumentų yra rengiamas padrikai.
Kiekvieno skyriaus vedėjas turėjo pakomentuoti esminius savo skyriaus kuruojamos programos momentus – pagal kiekvieną programą (ekonomikos, aplinkos apsaugos, kultūros ir t. t.) trejų metų laikotarpyje yra numatytos tam tikros išlaidos – iš Savivaldybės biudžeto, ES lėšos ir pan. Bet į viešumą ėmė lįsti akis badantys faktai – kai kur išlaidos skiriamos, vaizdžiai tariant, „iš lempos“, nes valdininkai negalėjo pasakyti, kodėl vienur ar kitur įrašė tam tikras ir visai nemažas sumas.
Sukėlė diskusijas
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjai Patricijai Poderytei pristatinėjant kultūros plėtros programą Tarybos nariams kilo klausimų dėl šioje programoje esančio Menų inkubatoriaus. Pagal politikų turimus duomenis, strateginiame plėtros plane įrašyta šiam projektui skirti pusantro milijono litų, nors iš kitų institucijų, kurios įgyvendins šį projektą, planuojama išleisti beveik dvigubai tiek. Skyriaus vedėja į šį klausimą atsakyti negalėjo.
Diskusijų sukėlė ir Aplinkos skyriaus vedėjo Romaldo Šemetos pristatymas. Aplinkos programoje numatyta 100 tūkst. litų skirti priemonėms, mažinančioms triukšmą ir kitą sveikatai žalingą poveikį. Tarybos nariams kilo klausimų, kodėl numatyta būtent tokia suma ir kokios tos priemonės. R. Šemeta tik blaškėsi ir negalėjo nieko atsakyti, paprašė į klausimą atsakyti Sveikatos skyriaus darbuotojų, tačiau ir šie buvo bejėgiai – nieko konkretaus pateikti negalėjo.
Nesitaria tarpusavyje
Esant tokiai valdininkų sumaiščiai trūko posėdžio pirmininko mero Justino Sartausko kantrybė. Šis ėmė barti valdininkus, kad pastarieji negali atsakyti už savo kuruojamas programas, nors kai kurie Tarybos nariai žino netgi daugiau.
„Gerbiamas vedėjau, esate paimtas ne iš kur nors, o iš Administracijos. Turite savo kuruojamos programos skaičius žinoti. Tas pats taikoma ir kitiems skyrių vedėjams. Dėl Menų inkubatoriaus turi viską žinoti tiek Kultūros, tiek Investicijų, tiek Ekonomikos skyriaus vedėjai, nes tai susiję su visomis šiomis sritimis“, - kritikos strėles mėtė meras.
„Skyriai esate lyg atskiros kunigaikštystės. Nesitariate vienas su kitu, nors turėtumėte. Programose numatytos išlaidos priemonėms persipina, į klausimus turi sugebėti atsakyti visi vedėjai“, - teigė meras, panašią kritiką valdininkų adresu išsakė ir kiti posėdyje dalyvavę Tarybos nariai.
Atskira tvirtovė
Iki šiol penkerius metus Šiaulių miesto savivaldybės administracijai vadovavo dabar į miesto Tarybą perbėgęs Vladas Damulevičius. Dar jo valdymo metu dažnai tiek iš politikų, tiek iš visuomenės skriedavo kritika, kad šio politiko vadovaujama Administracija yra lyg vieno asmens tvirtovė – visa informacija būtinai privalėjo eiti tik per vieną konkretų asmenį.
Todėl gal nereikėtų stebėtis, kad senu įpratimu skyrių vedėjai dėl svarbių ir ne tiek svarbių klausimų nesitaria vienas su kitu bei dirba lyg atskiros respublikos. Vis dėlto, kai tokio darbo kokybė išlenda nuolat ir ypač akivaizdžiai matoma rengiant svarbius miesto ateičiai ir mokesčių mokėtojams aktualius dokumentus, gali kilti klausimas – už ką valdininkai gauna algą? Posėdyje dalyvavę miesto gyventojai, stebėdami tokį farsą, vos galėjo sulaikyti juoką.
