Didžiules sumas į visas puses įnirtingai taškiusi Šiaulių valdžia, panašu, bunda iš sapno ir pradeda suvokti, kad milijoninės skolos bei biudžeto skylės nėra kažkas iš fantastikos srities. Iki šiol taip svajojusi „sulaidoti“ milijonus viešajam logistikos centrui skirtuose žemės sklypuose miesto valdžia svarsto, kaip šį projektą perduoti valstybei. Nors anksčiau tokius šio projekto kritikų siūlymus valdantieji buvo linkę ignoruoti.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Siekia europinės paramos
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas šią savaitę žurnalistus informavo, kad dėl Viešojo logistikos centro (VLC) projekto buvo kreiptasi į Vyriausybę, svarstoma galimybė projektą perduoti vykdyti valstybei. Iki šiol miesto valdantieji siekė įsisavinti dešimtis milijonų litų europinės paramos ir įgyvendinti projektą savo pačių pastangomis, nors kituose šalies miestuose analogiškus projektus įgyvendina valstybinės su krovinių pervežimais dirbančios įmonės – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.
Pradiniuose planuose buvo numatyta, kad VLC gali būti įsteigti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o Šiauliuose ir Panevėžyje – pagal poreikį, įvertinus krovinių srautus. Pastarieji per dešimtmetį vis mažėjo, tad natūralu, kad Šiauliai ir Panevėžys dingo iš planavimo dokumentų. Vis dėlto Šiaulių valdžia dėjo milžiniškas pastangas, kad šį projektą Susisiekimo ministerija leistų įgyvendinti savo pačių jėgomis. Tuometinis ministras Eligijus Masiulis padėjo parašą ant reikiamo dokumento. Verta paminėti, kad tie patys miesto valdžioje sėdintys veikėjai kritikavo E. Masiulį, jog šis tais pačiais metais padėjo parašus ant kitų dokumentų, kurie pakreipė „Rail Baltica“ vėžę nuo Šiaulių per Panevėžį.
Bunda iš svajonės
Būtent šiuos pasikeitimus J. Sartauskas ir buvo linkęs įvardyti kaip priežastį, kodėl svarstoma perduoti VLC įgyvendinimą valstybei. Neva tapo aišku, kad „Rail Baltica“ per Šiaulius neis, tad ir VLC tampa nereikalingas. „Jeigu valstybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ projekto neperims, mes jiems krovinių nesugeneruosime“, - teigė Šiaulių meras, pagaliau, panašu, pripažindamas tai, ką šio projekto kritikai bandė pasakyti ne vieną kartą.
Meras pripažino ir kitą faktą – kad šis projektas bei valdžioje esančių veikėjų godumas yra iš fantastikos srities. „Projektuotojai suprojektavo svajonę, nebuvo uždėta saugiklių. Buvo aišku, kad galėsime gauti daugiausiai 32 milijonus litų, bet suprojektuota už 88 milijonus. Kur dar PVM bei netinkamos finansuoti išlaidos (jas turėtų padengti pati Savivaldybė, - red. pastaba). Galbūt reikės atsisakyti ožinių kranų ar kitaip sąmatą sumažinti“, - samprotavo meras.
Nuostolingas projektas
Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas jau pernai ne vieną kartą bandė įrodyti, kad šio projekto miestas savo jėgomis nėra pajėgus įgyvendinti ir kad šį projektą turėtų perimti valstybė. Taip pat ne kartą siūlė atsisakyti ožinių kranų ir krovinius perkrauti kitokiomis priemonėmis. Tą kartą miesto valdantieji oponuojančio politiko žodžius tiesiog ignoravo.
„Tas projektas yra ekonominis nusikaltimas. Viskas per prievartą ir pasirėmus neįtikėtinomis galimybių studijomis, investiciniais projektais. Vien tam, kad gautų ES lėšas. Miestas tokių pinigų neturi, krovinių srautai mažėja, tad abejotina, kad valstybė prisiimtų dar vieną galimai nuostolingą projektą“, - įsitikinęs A. Visockas.
Mažina apimtis
Pasiteiravus mero, kodėl šio projekto nebuvo įmanoma įgyvendinti Radviliškyje, kur yra bene didžiausias geležinkelio ir krovinių perkrovimo mazgas Lietuvoje, meras tikino, kad Šiaulių VLC buvo siejamas su Šiaulių oro uostu. Norėta įsteigti krovinių perkrovimo centrą, kur susijungtų trys keliai – sunkvežimių, geležinkelio ir oro.
Tačiau šiam projektui atriektas sklypas trukdo plėtoti tą patį jau minėtą oro uostą – oro uosto plėtros plano rengėjams neseniai teko sukti galvą, kaip neįsiterpti į VLC sklypą bei kariškių teritoriją. Tačiau J. Sartauskas tikina, kad oro uosto plėtrai labiausiai trukdo ne VLC sklypas ar karinės oro pajėgos, bet... privatūs žemės sklypai, nors jų ten yra mažuma. „Su kariškiais teks geranoriškai bendradarbiauti. Oro uosto plėtrai trukdo privati žemė“, - bandė įrodyti meras.
Kad miesto valdžios apetitas bei išlaidavimo galimybės ėmė atitikti realias galimybes, rodo ir daugiau ženklų. Prieš keletą mėnesių buvo pristatyta nauja Daušiškių kapinių vizija. Kapinėms skirtas sklypas suprojektuotas žymiai mažesniame plote nei iš pradžių. Dar prieš tai svarstyta, kad kapines galėtų įrengti privatus investuotojas, o Savivaldybė per ketvirtį amžiaus išsimokėtų, bet tos minties atsisakyta. Tad teko sumažinti apimtis ir tenkintis mažesniu plotu.
