2011 metais patyręs fiasko su dešimčia studijų programų Šiaulių universitetas šiemet tikisi „prastumti“ penkiolika programų tiksliniam finansavimui. Tačiau atrodo labai keistas savivaldybių pažadas įdarbinti būrį mokytojų, kai visur uždarinėjamos mokyklos ir pedagogai stoja į eiles darbo biržose.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Laima TUMPYTĖ
Vakar Šiaulių universitetas Švietimo ir mokslo ministerijai įteikė paraišką dėl valstybės tikslinio 15 studijų programų finansavimo – atseit bus ruošiami 166 specialistai. Iš jų, panašu, net 74 bus akivaizdūs bedarbiai.
Tiksliniam finansavimui – 166 vietos
Ta proga vykusioje spaudos konferencijoje Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška ir studijų prorektorius Juozas Pabrėža informavo, kad Šiaulių universitetas pasirašė 166 ketinimų protokolus dėl tikslinio studijų finansavimo su 41 privataus verslo įmone (92 krepšeliai) ir su visomis 7 Šiaulių regiono savivaldybėmis, taip pat su Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Skuodo, Panevėžio, Biržų savivaldybėmis (74 krepšeliai).
Pasirašydami ketinimų protokolus privataus sektoriaus atstovai įsipareigojo sumokėti 20 procentų tikslinių studijų vietų kainos (nuo 780 iki 1500 litų kasmet), o po studijų specialistą įdarbinti ne mažesniam nei trejų metų laikotarpiui. Viešojo sektoriaus įmonės įsipareigojo tikslinio finansavimo studijas baigusį specialistą įdarbinti trejiems metams.
Uždaromoms mokykloms rengs mokytojus?
Nors kiek šių paraiškų patvirtins švietimo ir mokslo ministras, išklausęs tarpinstitucinės komisijos nuomonę, paaiškės tik balandžio 15-ąją, jau dabar kyla klausimas, ar Šiaulių universiteto skubiai – per dvi savaites – parengti 166 ketinimų protokolai nėra tik skubiai suregztas būdas pasipelnyti.
Ypač tie, kurie pasirašyti su keturiolikos savivaldybių merais.
Kai jau dabar visoje šalyje mažinami viešojo sektoriaus darbuotojų etatai, uždarinėjamos mokyklos, kai mokytojai gauna atleidimo lapelius ir stovi darbo biržų eilėse, ar įmanoma tvirtai pasižadėti po ketverių su puse metų įdarbinti 10 kūno kultūros, 9 lietuvių kalbos, 6 istorijos, 5 informatikos mokytojus, 9 neformalaus ugdymo specialistus ir taip toliau...
Juolab kad po puspenktų metų ketinimų protokolus pasirašę merai jau bus baigę savo kadencijas, o kaip žinoma – naujieji savivaldybių vadovai senųjų vadų pažadų paprastai nevykdo.
1,5 milijono litų – iš mokesčių mokėtojų
Kadangi susidaro įspūdis, kad ketinimų protokolus su universitetu savivaldybių vadovai pasirašė lengva ranka iš draugiškumo ar nemąstydami apie pasekmes, tenka mums patiems, mokesčių mokėtojams, galvoti apie rezultatą.
Juk už tų 74 pedagogų, kurie turbūt taps darbo biržų klientais, parengimą per ketverius metus mokesčių mokėtojai turės sumokėti nuo 1,5 iki 2 milijonų litų.
Be to, kas gali garantuoti, kad „tiksliniai“ studentai tikrai grįš dirbti į savo savivaldybes, nors ir labai gražiai skamba pagrindinis universiteto argumentas – parengti specialistus konkrečiam regionui. Juk dabar ne sovietiniai laikai, kai studijas baigę jaunuoliai buvo prievarta siunčiami dirbti į vieną ar kitą rajoną, nors apsukresni ir tuo metu sugebėdavo išvengti prievolės atidirbti.
