Mykolas DEIKUS

Norėjo kaip geriau, o išėjo – dar blogiau. Taip galima pavadinti Šiaulių miesto tarybos sprendimą, kuriame numatytos vietos lauko prekybai. Užuot sutvarkius esamus prekybos paviljonus, miestas verčiamas šiukšlynu, o ūkininkai su savo produktais grūdami tarp automobilių.

Ūkininkų turgelių į miestą taip ir neįsileidusi Šiaulių miesto taryba dar praėjusių metų pabaigoje patvirtino vietų, kuriose galima verstis lauko prekyba, sąrašą. Šiame sąraše ūkininkų turgelių taip ir neatsirado, tačiau buvo įteisintas „blusų turgus“ Kaštonų alėjoje.

Po to, kai turgelis tapo legaliu, vaizdas iš esmės nepasikeitė, tik miestiečiams ir miesto svečiams akis badantis šabakštynas su pardavinėjamais sendaikčiais, dėvėtais rūbais buvo legalizuotas.

To, kas užsienyje vadinama „blusų turgumi“, su dengtomis prekyvietėmis, specialiai skirtose vietose, nė iš tolo dabar neprimena Kaštonų alėja. Nepagerėjo ir sendaikčių pardavėjų sąlygos – daiktai kraunami tiesiai ant pažliugusios žemės. Panašiai, kaip prieš keliolika metų stichiškai suorganizuotuose turgeliuose prekiaudavo į Šiaulius atvykę ukrainiečiai.

Šiaulių mieste veikia ne viena prekyvietė, kurias kontroliuoja Savivaldybė, tačiau sąlygos jose – apgailėtinos. Prekystaliai pasenę, nedengti, todėl ir lietus, ir sniegas krenta ant maisto produktų.

Buvusiame Lieporių prekybos centre savivaldybės turgelis išsiplėtė į aikštę. Kadangi stichiškai atsiradusios prekyvietės niekas nekontroliuoja, išsiskirsčius prekiautojams lieka mėtytis popiergaliai, dėžių nuolaužos, plytos, ant kurių dieną sėdėjo pardavėjai, eglišakiai ir pan.

Savivaldybė pati save pranoko leisdama prekybą... automobilių stovėjimo aikštelėje, Lyros gatvėje, šalia prekybos centro „Kubas“. Nors parduotuvėms ir prekybos centrams veikti leidžiama tik tuo atveju, kai įrengiama pakankamai automobilių stovėjimo vietų, Savivaldybė užsimojo tas vietas atimti. Leisdama prekiauti automobilių stovėjimo aikštelėje, pavojų miesto valdžia kelia ir pardavėjams, ir pirkėjams, šmirinėjantiems tarp automobilių, kvėpuojantiems išmetamosiomis dujomis. Be to, aikštelė – inžinerinis statinys, o jo paskirtis – ne prekybinė. Tad teisininkai juokauja, kad leidimą prekiauti pasirašęs Savivaldybės administracijos direktorius gali užsidirbti tūkstantinę baudą.

Prekybos centro, iš kurio atimamos stovėjimo vietos, savininkai jau kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Šiaulių miesto tarybos sprendimą.

Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas Arvydas Mockus teigia prieštaravęs sprendimo projektui, tačiau liko neišgirstas.

„Aš siūliau daryti taip, kaip daroma civilizuotose valstybėse, ir kas jau daroma Klaipėdoje – ten centrinėje aikštėje atsirado kelios vietos prekiautojams, pagyvėjo pati aikštė. Prisikėlimo aikštė kažkada vadinosi Turgaus aikšte, todėl – leiskime į ją prekiautojus, tegul atvažiuoja ūkininkai. Sako, kad turistų autobusams neliks vietos, bet tiems patiems turistams bus smalsu pasidairyti“, - kalba A. Mockus.

Politikas sako bandęs įtikinti kolegas, kad prekyviečių prie prekybos centrų negalima leisti, kaip yra dabar. Stovėjimo vietų skaičius suskaičiuotas atitinkamai prekybos plotams, todėl aikštelėse pristačius paviljonų, prekybos vagonėlių žmonės nebeturi kur pasistatyti automobilių, braunasi į vietas neįgaliesiems ir pan. Be to, kyla klausimas, ar sumažėjus įstatymu reglamentuotoms stovėjimo vietoms prekybos centrai toliau apskritai gali dirbti nepažeidžiant įstatymų.

„Neužtenka nubalsuoti Taryboje, neįdedant nė lito. Reikia įrengti pastogę, kad žmonės nestovėtų po lietumi, atvesti elektrą, kad galėtų žiemą pasišildyti arba vasarą atšaldyti produktus“, - įsitikinęs komiteto pirmininkas.