Šiaulių universiteto Senato pirmininkas Vincas Laurutis taip suformulavo atsisakymą įrašyti profesoriaus A. Kiseliovo raštą į posėdžio darbotvarkę: „Neįtraukti į darbotvarkę, nesvarstyti iš esmės dėlto, kad jis yra nekonkretus, kad tie klausimai buvo teikti įvairiuose lygiuose, įvairiose institucijose“.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Vakar vykusio Šiaulių universiteto Senato posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti dvylika klausimų – svarstyta dešimt, nes Medicinos pagrindų katedros pavadinimo keitimo klausimas atidėtas kitam posėdžiui, kad spėtų pasitarti fakultetas, o pirmuoju įrašytasis buvo suformuluotas taip, kad iš pavydo nagus būtų nusigraužęs pats Nikolas Makiavelis.

Profesoriaus raštą Senatas dar kartą atmetė

O formuluotė buvo tokia – „Dėl 2012-04-10 A. Kiseliovo rašto (reg. nr. DA-105) Dėl 2012-02-29, 2012-03-02 prašymų ir kitų klausimų, pateiktų prieduose, svarstymo Senate įtraukimo svarstyti į Senato posėdžio darbotvarkę“, tai yra, ar darbotvarkės klausimą įrašyti... į darbotvarkę.

Kadangi praėjusiame Senato posėdyje profesoriaus Arkadijaus Kiseliovo raštas nebuvo svarstytas neva todėl, kad su juo nespėjo susipažinti senatoriai, šiam posėdžiui profesorius raštą su keliasdešimties lapų priedais nusiuntė visiems Senato nariams, kai kuriems – su lydraščiais.

Tad A. Kiseliovo raštas buvo svarstytas dviejų komisijų – Atestacijos bei Infrastruktūros ir finansų – posėdžiuose prieš pat Senato posėdį, į kurio darbotvarkę jis irgi buvo įrašytas.

Ir įrašytas pirmuoju ne todėl, kaip teigė klausimą pateikęs Senato pirmininkas Vincas Laurutis, kad jis pirmas pagal svarbumą, o todėl, kad... „atestacijos komisijos pirmininkė turės išeiti“.

Toliau pacitavęs kai kuriuos A. Kiseliovo rašto punktus, Senato pirmininkas reziumavo: „Kaip matote, pakankamai nekonkretūs prašymai, ir kadangi jie susiję su atestacija, etika ir kiti susiję su tam tikrais finansiniais dalykais, tai aš paprašiau komisijų pirmininkų referuoti savo nuomonę dėl šitų Kiseliovo raštų“.

Abiejų komisijų nuomonė buvo vienoda – į darbotvarkę neįrašyti, tad ir visi senatoriai balsavo – ne.

Tad dar kartą profesoriaus A. Kiseliovo jau ne pirmus metus keliamos universiteto vidaus problemos Šiaulių universiteto Senate buvo ignoruotos.

„Šiaulių naujienų“ žiniomis, tomis problemomis užsiims Lietuvos Generalinė prokuratūra, kuriai Švietimo ir mokslo ministerija perdavė A. Kiseliovo surinktą medžiagą dėl Šiaulių universiteto bakalauro diplomų išdavimo teisėtumo.

Slaptame balsavime – vienybės mažiau

O štai kiti Senato posėdžio darbotvarkės klausimai buvo svarstomi: iš dalies pakeisti Šiaulių universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir priėmimo komisijos (DMDAPK) sudarymo tvarką, kad komisijoje proporcingai būtų atstovaujama įvairioms mokslo sritims, tai yra, komisiją sudaryti ne iš vienuolikos, o iš keturiolikos narių, dar vienai kadencijai patvirtinti Tęstinių studijų instituto direktore docentę Lidiją Ušeckienę, suteikti docento pedagoginius vardus Socialinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros darbuotojoms Rasai Balvočiūtei ir Daliai Rudytei bei leisti skelbti neeilinę atestaciją ir atestaciją profesoriaus pareigoms Dariui Šiaučiūnui – Matematikos ir informatikos fakulteto dekanui.

Kadangi dėl minėtų asmenų vyko slaptas balsavimas, jame senatoriai nebuvo tokie vieningi, kaip per atvirą balsavimą: atsirado po kelis balsavusius prieš ir susilaikiusiųjų.

Senatorius sudomino būsimieji darbo krūviai

Senato posėdyje studijų prorektorius docentas Juozas Pabrėža taip pat pristatė Šiaulių universiteto 2012–2013 mokslo metų dėstytojų pedagoginio darbo apskaitos tvarką, kurios esmė išliko ta pati, nors ir atsirado naujovių, inicijuotų švietimo ir mokslo ministro naujausiomis rekomendacijomis dėl krūvio sandaros: dėstytojų kvalifikacijos kėlimas, dalyvavimas studijų programų kokybės užtikrinimo veiklose ir kiek kitaip paskirstytos kontaktinės bei nekontaktinės darbo valandos.

Ir šis klausimas vienintelis sukėlė senatorių susidomėjimą: ar egzaminai yra kontaktinės valandos, ar ne per daug lengvatų numatoma profsąjungų darbuotojams, ar galima su šia metodika darbuotojams išsamiau susipažinti...

Kitas darbotvarkės klausimas iš dalies keitė praėjusio Senato posėdžio sprendimą ,,Studentų, priimamų į Šiaulių universitetą 2012 metais, studijų kainos ir įmokos už studijas 2012–2013 m. m.“: pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymus apie 40 procentų buvo padidinta pirmosios pakopos ištęstinių studijų kaina: Audiovizualinio meno nuo 3900 iki 7400 litų, Muzikos, dailės ir dizaino bei grupės kitų nuo 3120 iki 5090 litų, anglų filologijos nuo 3120 iki 4260 litų, palikta ta pati kaina – 2860 litų – tik ekonomikos, finansų valdymo, verslo administravimo, viešojo administravimo studijų programoms. Beje, dėl šio pakeitimo balsuodami susilaikė net šeši senatoriai – tik šįkart akivaizdžiai nepritardami ministerijos rekomendacijoms.

Posėdyje taip pat patvirtintos studentų, priimamų į Šiaulių universitetą 2011 metais, studijų kainos už doktorantūros studijas 2011–2012 mokslo metais, panaikinta kaip pasenusi Dėstytojo (mokslo darbuotojo) mokslinės veiklos rodiklių anketos forma (dėstytojai dabar turės vadovautis atitinkama metodika) ir panaikinus universiteto mokslo fondo nuostatus patvirtinti jau universiteto mokslo ir meno fondo nuostatai.