Dešimtys įmonių bergždžiai laukė miesto valdžios pažadų mokesčių lengvatomis gaivinti centrinę Šiaulių miesto dalį. Tačiau kelios įmonės sulaukė išskirtinio dėmesio – joms patyliukais sumažinti mokesčiai. Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Mykolas DEIKUS

Šiaulių savivaldybė kelioms are įsikūrusioms įmonėms sudarė išskirtines sąlygas - „už gražias akis“ pritaikė mokesčių lengvatas. Tačiau dešimtys prašymus pateikusių įmonių bergždžiai laukė, kol valdininkai įvykdys Šiaulių miesto tarybos sprendimą ir pritaikys mokesčių lengvatas.

Tyrė skundus

Konkurencijos taryba išnagrinėjo kelių centrinėje miesto dalyje įsikūrusių bendrovių skundus. Įmonių skunduose teigiama, kad Šiaulių savivaldybės administracija nevykdo Miesto tarybos sprendimo taikyti nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatas bulvare ir jo prieigose įsikūrusioms įmonėms.

Lengvatas Šiaulių miesto taryba patvirtino dar 2010-ųjų lapkritį. Kadangi lengvatos turėjo įsigalioti kitais metais, tai jau 2011-ųjų pavasarį Savivaldybei pateikti prašymai pasirašyti sutartis dėl lengvatų. Nors Tarybos sprendimo projektas nebuvo atšauktas, jokio atsakymo iš Savivaldybės nesulaukta. Po bergždžių susirašinėjimų su miesto valdininkais nuspręsta kreiptis į arbitrą – Konkurencijos tarybą.

Atleistos tik trys įmonės

Konkurencijos gynėjų paklausimą gavusi miesto valdžia mėgino teisintis, kad 2011-ųjų birželį mokesčių lengvatos buvo atšauktos ir priimtas naujas sprendimas – lengvatas nuspręsta taikyti už paramą kultūrai. Todėl esą ankstesnio sprendimo administracija nebegalėjusi įvykdyti. Tačiau paaiškėjo, kad kelios įmonės sulaukė išskirtinio dėmesio.

Tyrimo metu nustatyta, kad mokestinių lengvatų sutartį Šiaulių savivaldybė sudarė su individualia įmone „BS kompanija“, bendrovėmis „Veiklūnė“ ir „Šiaulių prekybos namai“. Kodėl tokių pat mokesčių lengvatų sutarčių nesudarė su kitomis miesto įmonėmis, Savivaldybė Konkurencijos tarybai paaiškinti nesugebėjo.

Atsakymai – absurdiški

Delsimas pasirašyti sutartis sutapo su miesto biudžeto krize ir karštligiškais bandymais naikinant lengvatas lopyti biudžeto skyles. Tačiau valdininkų atsiprašinėjimai – pakankamai prieštaringi. Antai vienu iš motyvų valdininkų lūpose tapo tai, kad vienai įmonei nepatiko lengvatas numatančio sprendimo apribojimai ir ji kreipėsi į teismą. Nors Tarybos sprendimo galiojimo teismas nesustabdė, aiškinta, esą reikia laukti, kuo pasibaigs byla.

Kaip dabar paaiškėjo, valdininkai skirtingoms miesto įmonėms buvo nustatę skirtingas žaidimo taisykles. Ir nors nuolaidos neturėjo būti taikomos įmonėms, kurių turimų patalpų plotas viršija tūkstantį kvadratinių metrų, panašu, kad lengvatos sulaukusiai bendrovei „Šiaulių prekybos namai“ buvo pritaikyta išimtis.

Bergždžiai laukė lengvatų

• 2010 metais Šiaulių miesto taryba nusprendė lengvatomis atgaivinti centrinę miesto dalį.
• Bulvare veikiančioms įmonėms (nuo Draugystės pr. iki Žemaitės gatvės) nuspręsta sumažinti mokesčius už turimus pastatus ir naudojamą žemę.
• Nuspręsta taikyti tokius mokesčio koregavimo koeficientus: nekilnojamojo turto mokesčiui – 0,5 procento, nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifui – 0,25.
• Apribojimai nustatyti tik dideliems prekybiniams plotams (daugiau kaip 1000 kvadratinių metrų) ir lošimų organizatoriams.
• 32 įmonės pateikė prašymus pritaikyti mokesčio lengvatą, tačiau sutartys pasirašytos tik su trimis.
• Iš viso mokesčių lengvatų zonoje veikė daugiau kaip du šimtai įmonių.
• Po rinkimų nuspręsta lengvatas naikinti.