Trys karaliai komanda su Angelu, nešančiu Betliejaus žvaigždę, ir su pučiamųjų instrumentų orkestru žingsniavo bulvaru nešdami žinią, kad diena pailgėjo, ir dovanodami saldainius  miesto centre sutiktiems šiauliečiams.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
                             

Laima TRUMPYTĖ

Per Šiaulius keliavo Trys karaliai. Rytą trys pirmieji karaliai keliavo po Gubernijos rajoną visiems sutiktiesiems pranešdami, kad jau baigėsi kalėdinis-naujametis laikotarpis ir jau per gaidžio žingsnį nuo Kalėdų pailgėjo diena.

Po pietų kita trijų karalių komanda su Angelu, nešančiu Betliejaus žvaigždę, ir su pučiamųjų instrumentų orkestro palyda žingsniavo Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaru – nešė tą tą pačią žinią ir saldžias dovanėles miesto centre dirbantiems ir besilankantiems mažiems ir dideliems šiauliečiams.

O ten kur karaliai praėjo, ten ant durų atsirado užrašai: K+M+B, tai yra, karalių Kasparo, Melchioro ir Baltazaro vardai.

Du dešimtmečiai atgaivintos tradicijos

Nors sausio mėnuo nuo seno Lietuvoje buvo pats sausiausias ir šalčiausias žiemos mėnuo, juk ne veltui jis senovėje įvairiuose šalies regionuose vadintas sausiniu, pusčiumi, ragu, didžiuoju ragučiu, vilkų mėnesiu, šį penktadienį bulvare žiemos nebuvo nė kvapo, o kalėdinės eglutės vos ne pavasariško peizažo fone atrodė kaip nesusipratimas, tačiau pėsčiųjų gatve traukiantys spalvingi karaliai ir trankūs maršai daugumos miestiečių buvo labai laukti.

Kai beveik prieš du dešimtmečius Šiauliuose pradėta Trijų karalių eitynėmis pažymėti saulės sugrįžimo dieną ir Kūdikėlio Kristaus aplankymo šventę, ko gero, mažai kas tikėjo tokias senoviškas eitynes prigysiant.

Juk tokios eitynės, kur susipynę pagoniškos žiemos švenčių pabaigtuvių ir krikščioniškųjų Trijų karalių, aplankiusių Kristų, šventės papročiai, būdingi nedidelėms kaimo bendruomenėms.

Tačiau Šiaulių kultūros darbuotojai, nusprendę atgaivinti senąsias tradicijas, pasirodė esą teisūs – Trijų karalių eisena miestiečių jau laukiama.

Persirengėlių eisenų tradicija         

Nors ji ne tokia, kaip senaisiais laikais, kai po kaimus tą dieną vaikščiodavo persirengėliai - gandrai, arkliai, žydai, meškos, nešdami saulės atvaizdą, giedodami, linkėdami aplankytų namų šeimininkams derliaus ir sveikatos.

Tiesa, pagal senuosius papročius, persirengėliai dovanų nedalydavo, o patys buvo vaišinami ir apdovanojami.

Ir ne visai tokia, kai su krikščionybe prie gyvūnus vaizduojančių persirengėlių prisijungė ir krikščioniški personažai – karaliai, angelai.

Žmonės bažnyčioje pašventinta kreida pradėjo rašyti ant durų parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B, kur ženklas + reiškė kryžių ir kartu karalių karūnas. Taip buvo stengiamasi apsaugoti namus nuo nelaimių.

Beje, tokios tradicijos sausio 6-ąją laikomasi nevienoje Europos šalyje.

Ypatingos Trijų karalių dovanos

Tik neprigijo Lietuvoje kai kurių šalių tradicija, kad ne Kalėdų Senelis, o būtent Trys karaliai sausio 6-ąją vaikams atneša dovanas. 

Kaip kad vadinamieji karaliai, o iš tiesų trys išminčiai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras, sekdami paskui Betliejaus žvaigždę, aplankė ir apdovanojo kūdikėlį Jėzų.

Kūdikėliui karaliai padovanojo aukso, smilkalų ir miros – dievams ir valdovams tinkančius daiktus. Auksas – tai valdžia, smilkalai ir mira – su dūmais kylančios į dangų atnašos dievams.

Baltazaro dovana mira ir Kasparo dovanoti smilkalai, kaip ir prieš tūkstančius metų, tai ir iki šiol yra labai prabangus dalykas – būtiniausias geriausių kvepalų komponentas. O kokia vertinga Melchioro dovana – auksas ir taip kiekvienam aišku.

Tačiau kita vertus, mums gera dovana ir Trijų karalių padovanota žinia, kad jau diena pailgėjo per gaidžio žingsnį.

 


 
Straipsnių peržiūros
94264050
Į viršų