Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja E. Samulytė praneša, kad Joniškio rajone trichinelioze susirgo 10 asmenų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad vasario 7 dieną užregistruotas trichineliozės židinys Joniškio rajone - susirgo 10 asmenų, visi gydomi ambulatoriškai. Įtariama, kad susirgę asmenys užsikrėtė vartodami rūkytą šernienos dešrą. Asmenims, valgiusiems šernienos rūkytas dešras ar kitus gaminius, rekomenduota kreiptis konsultacijai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas.
Kiaulieną ar šernieną būtina patikrinti
Šiaulių apskrityje sergamumas trichinelioze per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjęs. Nors trichineliozės susirgimai registruojami ne kasmet, tačiau neišvengiama grupinių susirgimų, susijusių su to paties užkrėsto maisto vartojimu. 2008 metais Šiaulių rajone susirgo 6 vienos šeimos asmenys, vartoję šernienos šašlykus, 2012 metais - Kelmės rajone susirgo 16 asmenų, vartojusių rūkytas šernienos dešras. Pagrindinė kilusių protrūkių priežastis - sumedžiotos šernienos vartojimas maistui prieš tai neištyrus dėl trichinelių.
„Primename, norint išvengti trichineliozės, namuose paskerstą kiaulę ar sumedžioto šerno skerdieną būtina ištirti: nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti ištirti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą tyrimo atsakymą galima vartoti mėsą maistui“, - aiškina Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė.
Užsikrėsti labai lengva
Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai: vilkai, lapės, šernai, nutrijos, katės, šunys, pelės, žiurkės, kiaulės ir kt. Žmonės trichinelioze užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą (dažniausiai kiaulieną ir šernieną), kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Užsikrėtus, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Liga pasireiškia įvairiai
Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaitės po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams trichineliozės eiga būna lengvesnė nei suaugusiems. Įtarus, kad asmuo gali sirgti trichinelioze, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į būdingus ligos požymius, epidemiologinius duomenis, atliekami kraujo serologiniai tyrimai.
Nuo kito žmogaus trichinelioze užsikrėsti negalima. Laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę sergantį grobį, medžiotojų numestus skerdienos likučius. Naminės kiaulės dažniausiai užsikrečia suėdusios peles, žiurkes, žiemai prisiglaudusias tvarte.
„Naminė mėsa“ gali būti pavojinga
Pasak E. Samulytės, norint apsisaugoti nuo trichineliozės, reikėtų nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau kilus įtarimui dėl mėsos kokybės, galima paprašyti, kad būtų parodytas veterinarijos laboratorijos spaudas ant mėsos. Taip pat įtakos turi ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūsta gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gali likti gyvos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma. Pasak E. Samulytės, reikėtų namuose naudoti ir kitas profilaktikos priemones - žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę gerai išplauti, nuplikyti karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitiems produktams malti. Kadangi graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje, todėl ūkiuose būtina naikinti graužikus.
Taip pat sveikatos specialistai įspėja, jog negalima šerti kiaulių žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Sumedžiotus arba kritusius laukinius plėšrūnus, graužikus, valkataujančius šunis ir kates reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.
