Daugiau kaip trečdalis gyventojų, siekdami apsaugoti savo būstą, įsigyja aukštos kokybės spynas, tuo metu 25 proc. gyventojų renkasi būsto draudimą, tokius rezultatus atskleidė vienos ne gyvybės draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, 2013 m. Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 3 tūkstančiai įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir beveik 30 tūkst. privačios nuosavybės vagysčių.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Vis daugiau investuojama į apsaugą
VRM duomenimis, lyginant su 2012-aisiais, vagysčių iš gyvenamųjų patalpų pernai sumažėjo 3,5 proc., o privačios nuosavybės vagysčių – 2,8 proc. Manoma, kad šį mažėjimą lėmė gyventojų sąmoningumo augimas, vis daugiau lėšų išleidžiama būsto bei turto apsaugai. Kaip rodo draudimo bendrovės tyrimas, daugiausia lėšų jie skiria padidinto saugumo spynoms bei, norėdami užsitikrinti kuo mažesnius galimus nuostolius, pasirūpina būsto draudimu. Pastarąjį, kaip būtiną būsto apsaugos priemonę, nurodė 25 proc. apklaustųjų.
„Dažnai vagystės įvyksta šeimininkams išvažiavus ilgesniam laikui ir palikus neprižiūrimą gyvenamąjį būstą. Ilgapirščiai yra labai ištobulinę minėtų vagysčių technikas, todėl kartais net ir geriausios spynos gali negelbėti. Dažniausiai jie veikia darbo metu, vidurdienį arba nakties metu šeimininkams įmigus. Be to, populiarėja žaibiškų vagysčių modelis. Todėl gyventojams vertėtų naudoti ne vieną, o kelias būsto apsaugos priemones. Taip pat, jei ketinate išvažiuoti ilgesniam laikui, nepalikite būsto be priežiūros. Paprašykite artimųjų ar kaimynų, kad retkarčiais užsuktų palaistyti gėlių“, – rekomenduoja turto draudimo specialistė Dalia Strazdienė.

Vertėtų pasirūpinti bent keliais užraktais
Jai antrina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos poskyrio viršininkas Tautvydas Urbonavičius teigdamas, kad nuo ilgapirščių atakų norintys apsisaugoti gyventojai turėtų įsitikinti, kad jų būsto durys yra tvirtos ir jų vienu kojos spyriu niekas neišlauš. „Derėtų įsigyti ir kokybiškas spynas bei užraktus, kurių negalėtų pragręžti ar paveikti cheminiu būdu, nes tai yra pasitaikę. Užraktas taip pat galėtų būti ne vienas, bet bent du“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė jis.
T. Urbonavičius tikina, kad vagysčių pasitaiko net tais atvejais, kai gyventojai būna namuose, tačiau praranda budrumą ir palieka atrakintas duris. „Arba būna taip, kad kartais sugalvoja trumpam išbėgti. Na, pavyzdžiui, išnešti šiukšles, ir nerakina durų. Kaip žinia, žmonės neretai savo daiktus laiko prieškambaryje. Taigi neužrakintos durys – tiesioginis kelias vagims. Žinoma, gal prieškambaryje ir nebus laikomi patys vertingiausi daiktai, bet jeigu ten kabo drabužiai, kuriuose dažnai laikomos piniginės, gyventojai gali netekti ir pinigų, ir savo dokumentų“, – aiškino Prevencijos poskyrio viršininkas.

Būstą saugo ir sarginis šuo
T. Urbonavičiaus teigimu, gyventojai, turintys investicijų, turėtų pasirūpinti signalizacija ar sudaryti sutartį su saugos tarnyba, nes tai gali apsaugoti nuo nemalonių vagysčių. Anot jo, nereikėtų atmesti ir draudikų pasiūlymų. „Draudimas, žinoma, neapsaugos nuo vagystės, bet jeigu taip nutiktų, kad jus apvagia, būtų bent kažkiek mažesni patirti nuostoliai, nes draudimas kažkokią dalį padengs“, – sakė jis.
Draudimo bendrovės tyrimo duomenimis, nuo ilgapirščių apsisaugoti būsto draudimu daugiau linkę moterys bei individualių namų savininkai. Padidinto saugumo durų spyną renkasi didmiesčių gyventojai bei daugiabučiuose gyvenantys asmenys. Garsinė signalizacija yra populiari tarp didesnes pajamas turinčių bei nuosavuose būstuose gyvenančių asmenų, ją rinkosi 11 proc. apklaustųjų.
Kaip rodo tyrimas, gyventojai būstą saugo ir sarginiu šunimi, tokią apsaugos priemonę renkasi 23 proc. apklaustųjų. Pasitelkę saugos tarnybų paslaugas gyvenamąjį būstą saugo 7 proc. gyventojų. Pasak turto draudimo specialistės D. Strazdienės, vidutinis gyvenamojo namo turto vagystės nuostolis siekia 2 000 litų, o tai yra apie 20 proc. daugiau nei buto vagystės.