Šį savaitgalį Šiauliai švenčia 779-ąjį gimtadienį. Gražus skaičius – graži ir šventė, kurią lydi koncertai, parodos, šurmulys ir minia žmonių. Atrodo, kad niekas namuose nepasilieka! Tik čia kyla klausimas – o kada Šiauliai pradėjo organizuoti miesto šventę? Apie tai ir dar daugiau kalbame su trimis žinomais šiauliečiais: kraštotyrininku, dizaineriu, kultūros istoriku-mėgėju Viliumi Puronu, menotyrininku, habilituotu mokslų daktaru ir Šiaulių miesto garbės piliečiu Vyteniu Rimkumi ir didžiulę patirtį turinčiu fotomenininku Algirdu Musneckiu.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Šiaulių gimtadienį palydinčios įdomybės
Pasirodo, kad šiauliečiai pirmieji surengė miesto šventę dar sovietmečio laikais – gali būti, kad ir pirmieji Europoje. Šį faktą mus pateikė V. Puronas, kuris 1986 m. pats prisidėjo prie pirmosios Šiaulių miesto šventės organizavimo. Tada buvo surengta Šiaulių miesto 750-mečio jubiliejaus šventė. Vadinasi, šiemet „Šiaulių dienos“ organizuojamos jau 29-ąjį kartą.
„Kai kiti pamatė, kad mes gražiai švenčiame, mūsų keliais pradėjo eiti ir baltarusiai, ir kauniškiai. Jei neklystu, netgi vokiečiai – Berlynas metais už mūsų miestą jaunesnis“, – sako V. Puronas.
Oficialius Šiaulių miesto gimtadienis yra rugsėjo 22-ąją, tačiau laikui bėgant nuspręsta šventę paankstinti. Tai padaryta dėl labai paprastų priežasčių – rugsėjo pabaigoje oras lietingas, šaltokas, todėl šventei tinkamesnė rugsėjo pradžia, kai saulutė šildo skruostus.
„Kodėl rugsėjo 22-oji yra Šiaulių gimtadienis? Todėl, kad 1236 m. rugsėjo 22 d. įvyko Saulės mūšis. Be to, rugsėjį patogu švęsti – jau žmonės visi suvažiavę, grįžę iš atostogų, visi geros nuotaikos“, – sako dizaineris.
V. Puronas pažeria ir dar daugiau įdomybių – štai 1935 m. rugsėjo 22 d. gimė Virgilijus Noreika, kuris šiais metais buvo išrinktas Šiaulių miesto garbės piliečiu. Pavarčius senus istorijos puslapius pasidaro tik dar įdomiau – rugsėjo 22 dieną minimas šv. Mauricijus – romėnų kariškis.

Šventėje dalyvauja nuo pradžių pradžios
V. Puronas sako, kad jam lengva prisiminti pirmąją Šiaulių miesto šventę, nes tuomet jis buvo miesto vyriausiuoju dailininku ir pats prisidėjo prie šventės organizavimo. Dizaineris neneigia – išliko daug sentimentų ir, ko gero, būtent tai pastūmėjo toliau kiekvienais metais rengti Šiaulių dienas.
„Keliais žodžiais čia nenupasakosi, kaip keitėsi miesto šventė. Nereikia užmiršti, kad anoji šventė buvo centralizuotos sistemos dalis. Dar mano nuotraukos mena anais laikais buvusią papuoštų mašinų eiseną pro tribūną. Kiekviena įmonė buvo gavusi užduotį kažką su Šiaulių istorija padaryti ir papuošti automobilį. Prieš akis stovi tuo laikotarpiu papuošti fasadai, išleistas plakatas ir kiekvieną įstaiga turėjo tą plakatą sau įsiklijuoti į langą. Dar ir dabar išliko šis dalykas: „Gaidžio“ fasade yra išlikęs vėliavėlių tvirtinimas“, – prisimena V. Puronas.
Pasak V. Purono, tuomet dar veikė parko estrada ir tai sutapo su „Šauliuko“ atidarymu. Vėliau šventė keitėsi – pradėjo byrėti sovietinė santvarka, 2002 nuspręsta atsisakyti jaučio kepimo, nes žmonės eidavo jo valgyti, o ne į bažnyčią.
V. Puronas sako, kad iš pirmosios Šiaulių miesto šventės iki šių dienų išliko vienas pagrindinis akcentas – „Šauliukas“, pramintas „Auksiniu berniuku“.
„Jis buvo „pagimdytas“ Šiaulių miesto 750-mečiui ir iki šiol gyvuoja tai emblemoje, tai buklete, tai dar kažkur. Ar žinote, kodėl „Šauliukas“ auksinis? Todėl, kad visi Šiaulių vyrai yra auksiniai“, – juokauja V. Puronas.
Čia pat jis prisimena vieną įdomybę: „Šauliuko“ aikštėje buvo numatyta pasodinti septynis ąžuoliukus. Jau ilgą laiką žmonės vis bando kas kelerius metus pasodinti aštuntąjį, bet šis vis numiršta. Pasirodo, buvo numatyta aštuntąjį medelį pasodinti tada, kai Šiauliai švęs 800 jubiliejų. Argi čia ne mistika?

Bendravimas – pagrindinis šventės akcentas
V. Rimkus sako, kad Šiaulių dienose dalyvauja kiekvienais metais, tik ne visada vienoda forma.
„Žinot, tos šventės taip greitai praeina ir skaičiai neužsifiksuoja. Buvo šventės, kiekvienoje iš jų dalyvaujame, bet tiksliai, kad tą ar tą dieną, nusakyti dabar tikrai nebegalima.
Dalyvaujame įvairiomis formomis – arba atidarai parodą, arba parodos atidaryme lankaisi, arba būni eisenoje, ar pasižiūri koncertą. Tai galiu sakyti, kada tik jos prasidėjo“, – sako V. Rimkus.
Pasak Šiaulių miesto garbės piliečio, labai pasikeitė šventės programa – dabar renginių begalė. V. Rimkus sako, kad galbūt reikėtų pagalvoti ir susikoncentruoti į svarbiausius. Pavyzdžiui, dabar grupė parodų atidaroma, daugelio laikas dubliuojasi – ten pažįstamas, ir ten norisi nueiti, tai kaip suspėti? Menotyrininkas siūlo – būtų galima išnaudoti esančias savaites prieš ir po renginio.
„Man atrodo, kad visos šventės reikalingos. Kodėl ne? Galbūt ypatingas pompastiškumas ir nebūtinas, bet kaip čia pažiūrėsi – kaip kas priima tai. Man atrodo, dauguma gyventojų, ypač jaunimas, tai priima kaip teigiamą gyvenimo būdo reiškinį. Juk tomis dienomis ir žmonės pasitempia“, – komentuoja šventę V. Rimkus.
Pasak jo, pagrindinis iki šių dienų išlikęs šventės akcentas – tai, kad beveik pusė miesto išeina į centrą, vaikšto po gatves. Šiaulių dienų metu susitinki daug žmonių, kartais juos pamatai tik vieną sykį per metus. Susitinki, pasišneki – tai tokia bendravimo diena.
„Man atrodo, kad ir ateityje tokia šventė būtinai turi būti, o programas galima kitokias sugalvoti – galbūt kokią naują įvairovę sukoncentruoti. Gal tų švenčių proga kokios tai spalvotos programos išeitų kaip proginis leidinys, kuris nusėstų atmintyje. Visokių galimybių yra, ką pagalvoti, ką padaryti. Tai progai galbūt reikėtų pastatyti ir naują paminklą kokiam veikėjui arba tiesiog dekoratyvinį“, – siūlo V. Rimkus.

Miestas pasidaro gyvas
Fotomenininkas A. Musneckis – Šiauliuose gimęs ir čia augęs. Jis sako, kad nė klausimas neturėtų kilti, kada pirmąsyk jis dalyvavo miesto šventėje – kai tik prasidėjo, tada ir pradėjo dalyvauti.
„Kiekvienos Šiaulių dienos savotiškos. Sunku jas lyginti – anksčiau lyg ir tų finansų daugiau buvo, dar verslininkai prisidėdavo šiek tiek, o dabar verslininkai truputėlį šykštūs pasidarė. Tačiau Šiaulių dienos vis tiek švenčiamos – daugybė žmonių, prekeivių. Miestas pasidaro gyvas, tačiau praeina trys dienos ir taip tuščia tuščia. Bet ką padarysi“, – sako A. Musneckis.
Šiaulietis džiaugiasi ir kartu juokauja, kad didžiulis Šiaulių dienų privalumas tai, kad po šventės sutvarkomas miestas ir nebelieka jokių šiukšlių. Taipogi jis sako, kad jam labai patinka „Auksinis berniukas“ – galingas, rudas, raumeningas, tik dabar kiek suplonėjęs.
„Šiaulių dienos reikalingos miestui – akivaizdus pagyvėjimas. Visgi prisimename Šiaulių istoriją, Saulės mūšį“, – sako A. Musneckis.