09-12-2015 06

Praėjo jau pakankamai nemažai laiko nuo naujo miesto mero Artūro Visocko, kurį pirmąkart šiauliečiai išsirinko tiesioginiuose mero rinkimuose, darbo pradžios. Deja, mieste nematyti ir negirdėti jokių pokyčių. Tiesa, kai kada užsakomuosiuose straipsniuose pranešama, kaip tvarkomas miestas, nors šie rekonstrukcijos ar remonto darbai buvo suplanuoti ir numatyti dar dirbant ankstesnei valdžiai. Bet kaip jau įprasta politikams, kad ir skelbiantiems save nepriklausomais, jie skuba prisiimti svetimus nuopelnus sau. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Antanas KAČINSKAS
Turbūt ne vienas šiaulietis pastebėjo, kad visiškai neseniai buvo pradėtas kloti ir faktiškai jau yra baigtas naujai įrengtas šaligatvis Vytauto gatvėje, beveik nuo pat buvusios „Parnu“ parduotuvės iki sankryžos su Žemaitės gatve, o darbininkai dirbo net po darbo valandų.
Turbūt nemažai žmonių žino ir tai, kad miesto meras gyvena Vytauto gatvės daugiabutyje, šalia kurio ir yra naujai išklotas šaligatvis. Prieš kurį laiką vienoje žiniasklaidos priemonėje teko pastebėti mero A. Visocko komentarą, kad prieš rekonstruojant šį šaligatvį jis pasidomėjo, kada buvo numatyti to šaligatvio remonto darbai, ir jį esą patikino Savivaldybės administracijos darbuotojai, kad šie darbai buvo suplanuoti dar iki A. Visockui tampant miesto meru, todėl jis nenorėjo kenkti savo kaimynams ir neatlikinėti šių darbų vien todėl, kad tapo miesto meru. Akivaizdu, kad spėlioti, kiek čia teisybės, yra sudėtinga, bet visi neabejotinai žino, kad valdininkai visada šneka ir elgiasi taip, kaip reikia.
Niekas, aišku, šios mero „teorijos“ patikrinti negali, bet šiauliečiai kalba, kad ši rekonstrukcija tikrai nėra sutapimas. Nereikia pamiršti, kad dar dirbant ankstesnei valdžiai ir miesto Savivaldybės administracijai vadovaujant skandalingai pagarsėjusiam V. Damulevičiui, jis taip pat susiremontavo toje pačioje gatvėje esantį šaligatvį ir taip pat šalia savo namo. Todėl šis komentaras ir vadinasi „Ar nori, kad būtų suremontuota tavo gatvė?“ Visi žino, kad daug pačiame miesto centre esančių gatvių, kuriomis važinėja daug miesto svečių, yra neremontuojamos – nei pačios gatvės, nei šalia jų esantys šaligatviai, o kai kur šaligatvių net apskritai nėra. Pavyzdžiui, miesto senąjį parką ribojančios S. Lukauskio ir Vaisių gatvės, kuriomis nuolat vyksta daug miesto svečių, nes šių gatvių sankirtoje įsikūręs viešbutis „Saulininkas“. Ir daugelyje kitų vietų išvis nėra šaligatvių, o tose vietose, kur šaligatvis yra, jį yra įsirengę gyventojai savo lėšomis. Be to, šios gatvės apskritai niekada nėra net valomos – nei vasarą, nei žiemą, nei kitu metų laiku, jau nekalbant apie jų tragišką būklę, nes jomis važiuojant reikia laviruoti kaip „Formulės – 1“ trasoje dėl esančių didžiulių duobių ir iki 30 cm iškilusių UAB „Šiaulių vandenys“ kanalizacijos šuliniukų. Bet šios gatvės Savivaldybės dėmesio nesulaukia, kaip ir daug kitų miesto gatvių, kadangi jose negyvena nei miesto Savivaldybės administracijos direktorius, nei miesto meras. Todėl, gerbiami šiauliečiai, jeigu norite, kad jūsų gatvės bei šaligatviai būtų suremontuoti ar bent valomi, kelkite savo kandidatūras į miesto merus arba remkite savo kaimyną.
Miesto gatvės bei šaligatviai – opi ir svarbi problema, bet čia dar tik pusė bėdos. Didesnė bėda yra ta, kad jau praėjus pakankamai ilgam laikui, be galbūt gerbiamo miesto mero sąžiningo darbo administruojant biudžeto lėšas, praktiškai nevyksta absoliučiai jokie miesto gyventojams, verslui bei bendruomenei svarbūs darbai ir apie juos visiškai nesigirdi.
Jau daug metų yra daugiau negu tragiškos būklės Kaštonų alėjos šaligatvio danga, kuria nei mamos gali stumti vežimėlius su kūdikiais, nei vyresnio amžiaus žmonės gali vaikščioti, nes net ir jaunam žmogui einant būtina žiūrėti, kur statai koją, kad jos neišsisuktum ar dar blogiau – nesusilaužytum. Bet gerbiamas A. Visockas nusprendė remontuoti šaligatvį prie savo namo, bet ne Kaštonų alėjos. Nors vakar publikuotame interviu A. Visockas tvirtino, kad jam neva norisi, kad mūsų vaikai čia gyventų. Žinoma, gerai, kad suremontuotas bent šis šaligatvis, kadangi tikėtina, kad jo nesuremontavus, šios lėšos apskritai šiauliečių nebūtų pasiekusios. Tačiau vis dėlto reikėtų skirti prioritetus, nepriklausomai nuo to, kada tie darbai buvo numatyti. Jeigu merui atrodo, kad šaligatvis prie jo namo yra svarbesnis nei Kaštonų alėja, tai tenka tik apgailestauti, kad šiauliečiai akivaizdžiai meru išsirinko ne tą žmogų, kuris neturi net jokios fantazijos ir noro gerinti tų šiauliečių gyvenimą. Tokią išvadą patvirtina ir jo vakarykštis interviu, kuriame A. Visockas pats sau užduoda klausimą „Kodėl verta būti meru?“ ir pats atsako, kad „juo būdamas gali susipažinti su tokios šalies, kaip Izraelis, ambasadoriumi.“
Bet gerbiamas A. Visockai, čia Lietuva, tad rūpinkis mūsų miesto gyventojais, nes ambasadoriai ateina ir išeina, o dauguma šiauliečių gyvena čia visą gyvenimą. Kokia miestui nauda nuo tokių jūsų pažinčių? Turbūt tik tai, kad gerbiamas mere, galėsite pasikabinti nuotrauką su ambasadoriumi ant sienos savo bute.
Beje, apie fantaziją. Kadangi A. Visockas bent kol kas jos akivaizdžiai stokoja ir neturi jokių kūrybinių minčių, viešai siūlau miesto merui pamąstyti bent apie kelis darbus, kuriuos galėtų atlikti bendruomenės labui. Tai yra, pirmiausia tos pačios Kaštonų alėjos renovacija, kuriai atlikti nereikėtų tiek daug lėšų ją paverčiant skulptūrų alėja taip, kaip yra, pavyzdžiui, Palangoje, Vytauto gatvėje, prie vasaros koncertų estrados – ten eksponuojama daugybė įvairių ir įdomių meno kūrinių, bet daugiausiai įvairių skulptūrų.
Nereikia pamiršti, kad miestas turi „Aušros“ muziejų, kurio saugyklose dūla daugybė įvairių meno kūrinių, kuriuos būtų galima viešai eksponuoti. Žinoma, skeptikai tuoj pat pradės rėkauti, kad pas mus vieni vandalai ir viską suniokos, bet nereikia pamiršti, kad šalia yra Vyriausiasis policijos komisariatas. Tad įrengus vaizdo stebėjimo kameras, kai komisariatas yra už 100 m, reikia tikėtis, kad mūsų policija neabejotinai sugebėtų apsaugoti miestiečių turtą.
Be to, nereikia taip kritiškai vertinti visų šiauliečių, o esamą turtą galima dar ir apdrausti, kad įvykus chuliganizmo atvejui draudimo kompanijos atlygintų padarytą žalą. Tas pats Palangos pavyzdys daug metų rodo, kad neteko matyti nusiaubto skulptūrų parko. Bent tokiu būdu miesto meras padarytų kažką prasmingo.
Kitas viešas pasiūlymas merui yra pagaliau imtis įvairių valdžių ir politikų vis žadamo Dainų pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcijos, kadangi šiame bulvare gyvena daugybė šiauliečių ir kuo toliau, tuo labiau, beje, dėl miesto valdžios aplaidumo, gyvenimas iš miesto centro keliasi į pietinį rajoną, nes ten yra ne tik pagrindiniai prekybos centrai, nauja bažnyčia, bet greitai atsiras ir nauja turgavietė, todėl pietinio rajono gyventojams išvis nebebus būtina važiuoti į miesto centrą.
O kalbėdamas apie miesto centrą vien tik ekspromtu prisėdus rašyti šį komentarą per gerą pusvalandį pasiūlysiu ir trečią idėją buvusiam fotografijos verslo atstovui A. Visockui – meras galėtų išnaudoti iš Savivaldybės biudžeto įvairiausių išlaikomų ir remiamų meno bei sporto kolektyvų potencialą. Vėlgi pavyzdžių daug ir toli ieškoti nereikia, pavyzdžiui, Vilniuje, Gedimino prospekte, sekmadieniais labai dažnai vyksta įvairios šventės, kurios į miesto pagrindinę gatvę sutraukia daugybę žmonių. Kodėl neįvedus tradicijos, kad tam tikrose miesto vietose, tam tikru metu vyktų nedideli, teatralizuoti sportininkų pasirodymai ir varžybos, o dar geriau, kad vyktų įvairių meninių kolektyvų nemokami pasirodymai? Tuomet būtų galimybė pasirodyti tiek patiems meno kolektyvams, kurie didžiąją dalį laiko neaišku ką veikia ir greičiausiai repetuoja užsidarę, bet ir pradžiugintų šiauliečius bei patrauktų žmones į gatves ir svarbiausia – pagyvintų miesto bulvarą.
Vakarykščiame interviu A. Visockas vieną didžiausių šiandienos problemų nurodė, kaip numesti svorį ir kaip mieste priparkuoti automobilį. Klaiku! Juk miesto mero interviu – tai ne juokeliai fotostudijoje. Žinoma, A. Visockas antsvorio neturi, bet jam akivaizdžiai trūksta išminties. Beje, jei A. Visockas žino bent vieną problemą – automobilių parkavimą, kaip jis ruošiasi išspręsti šią problemą? Ar reikia skaityti šį komišką interviu toliau, kuriame meras teigia, kad geresnis gyvenimas neturėtų būti daiktų kaupimas, o tai galėtų reikšti, kad šiauliečiams reikėtų parduoti automobilius ir nebeliktų parkavimo problemos.
Tenka tik apgailestauti dėl šio komentaro turinio, kadangi apie miesto mero veiklą daugiausiai žinome tik tada, kai jis įsivelia į įvairius abejotinus skandaliukus: tai jis nežino, kokia sportine apranga galima vaikščioti, ir reklamuoja privačias bendroves, tai perka iš įmonių, su kuriomis turi verslo interesų, automobilius, kai jos „netyčia“ laimi viešuosius pirkimus, tai sprendžia nuosavo žemės sklypo statuso problemas norint pasistatyti saugomoje teritorijoje namą, tai įsivelia į nesusipratimus su Ukrainos bendruomene ir ambasadoriumi (juk Ukraina ne Izraelis).
Kaip per pirmą pusmetį tokių skandaliukų gal kiek ir per daug. Be to, reikia pastebėti, kad miesto meras po to viename iš viešų komentarų piktinosi, kad neva visos šios istorijos atsiranda išskirtinai viename spaudos kanale (mero kalba netaisyta). Šis spaudos kanalas – tai dienraščio „Šiaulių naujienos“ konkurentas dienraštis „Šiaulių kraštas“. Noriu pažymėti, kad tikrai netrykštu meile „Šiaulių kraštui“ ir jo vyr. redaktoriui, bet objektyvumo dėlei reikėtų pasakyti, kad jų informacija apie merą, mano nuomone, buvo visiškai teisinga ir objektyvi.
Žinoma, meras norėtų jaustis nebaudžiamas ir nekritikuotinas. Bet tam, kad toks būtų, reikia atitinkamai elgtis. Jeigu meras be šių skandaliukų darytų ir gerų darbų, kaip kad buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, miesto žmonės akivaizdžiai jam atleistų ir užsimerktų suprasdami tokius paslydimus, nes kas nedirba, tas neklysta. Deja, dabar matome vien tik klaideles, kurių, tikėtina, ateityje tik daugės.
Nesiruošiu skaičiuoti svetimų nuodėmių ir pinigų, bet visus miestiečius turėtų versti susirūpinti tai, kad nežinomi absoliučiai jokie planai, kaip ruošiama tvarkyti, vystyti miestą, pritraukti investicijas ir pan. Dabar susidaro įspūdis, kad A. Visockas mero darbą supranta tik kaip gėlyčių įteikimą, nereikšmingus sveikinimus kai kada net išvarant žurnalistus.
Ko A. Visockas bijo? Kad leptels kokią nesąmonę? Sunku suprasti. Beje, visišku nesusipratimu ir įrodymu, kad miesto valdžia neturi ką veikti, patvirtina ir tas faktas, jog pasitinkant įvairius svečius dažnai dalyvauja visa gvardija miesto ponų: meras, du vicemerai, administracijos direktorius, o kai kada dar net ir keli jo pavaduotojai. Akivaizdu, kad pasitinkant svarbų svečią turėtų dalyvauti šią sritį kuruojantis asmuo ir miesto meras. Bet ką veikia visi kiti? Nesuvokiama, kad, pavyzdžiui, versle būtų taikomi tokie principai, nes jeigu su vienu svečiu ar verslo partneriu bendrautų 5-6 įmonei vadovaujantys darbuotojai, tai tokia įmonė neišvengiamai žlugtų. Tokios šventės ir pasikalbėjimai akivaizdžiai patvirtina, kad net nesusigaudoma, kaip reikia dirbti ir turima daugybė laisvo laiko.
Čia būtina pažymėti, kad jeigu iš pradžių meru tapus Artūrui Visockui miesto Savivaldybės administracijos biurokratai iš tikro kiek pagyvėjo ir ėmėsi spręsti investicijų bei verslininkų problemas palyginti spėriai, tai netrukus vėl viskas grįžo į įprastas vėžes. Vėl kelių puslapių dokumentai, pavyzdžiui, infrastruktūros sutartys, ruošiami po kelis mėnesius, nors taip atidedamos milijoninės miestui reikalingos investicijos bei naujų darbo vietų sukūrimas, o miesto valdininkai pjauna grybą.
Yra geras liaudiškas posakis, kad žmogus iš kaimo (blogąja prasme) gali persikelti į miestą greitai, bet kaimas iš žmogaus išeina toli gražu ne visada. Nemažai šio liaudiško kalambūro palyginimo tinka ir dabartinei valdžiai, kuri yra visiškai provinciali, nekompetentinga ir absoliučiai neturinti jokių idėjų kaip tvarkyti bei vystyti miestą.
Beje, šis kritiškas komentaras nėra skirtas įkąsti miesto merui ar kitiems naujiems valdininkams. Bet visi šiauliečiai labai daug tikėjosi balsuodami pirmą kartą už nepriklausomą miesto merą, kuris neturėjo įprastos partinės praeities, todėl dabar esami darbai, o tiksliau jų visiškas nebuvimas ir jokios perspektyvos mieste neturėjimas absoliučiai jokiais klausimais bei net viešas ir nuolatinis nusišnekėjimas verčia labai nusivilti šiauliečius, balsavusius už A. Visocką, tiek ir jo nepalaikiusius, kurie gali dabar trinti delnais sakydami, kad mes taip ir sakėme.

 
Straipsnių peržiūros
94538406
Į viršų