Briuselį, panašu, kausto įtampa, Europą – baimė. Šeštadienį Belgijos premjeras Šarlis Mišelis pareiškė, kad teisėsaugos institucijos gavo informacijos apie šalyje rengiamas teroro atakas, panašias į įvykdytas Paryžiuje. Imtasi ypatingų saugumo priemonių. Be to, Belgijos policija užbaigė specialiąją operaciją daugiausiai imigrantų gyvenamame Molenbeko rajone. Po prisidėjusiųjų prie išpuolių Paryžiuje paieškos paaiškėjo dar viena niūri naujiena. Anot Belgijos vidaus reikalų ministro Jano Žambono, ramus darbininkų priemiestis Molenbekas tapo „politine islamo sostine žemyninėje Europoje“. Kyla klausimas – kiek dar tokių „vočių“ egzistuoja? Sakoma, kad tai, kas šiandien dedasi kiekvieno žmogaus ar visos šalies gyvenime, yra tiesiog mūsų klaidingo mąstymo pasekmė. Ką gi – brėžkime ryškią raudoną liniją ir sumuokime, kas ėmė vykti po pabėgėlių antplūdžio. O tuo metu Lietuvoje – pasprunka nusikaltėlis su pareigūno ginklu. Pasiblaško po miestą, kad ir surakintomis rankomis. Surikiuokime du skirtingus požiūrius. Prisiminkime vieną šaunų B. Vėsaitės „plakatą“ su užrašu „Mūsų namai – jūsų namai“, adresuotą pabėgėliams (užrašas lietuvių kalba!). Ir internetinėje erdvėje paplitusį video-, kuriame Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila kalba pabėgėlių klausimu, nešvelnia tema „ES griūtis – nelegalai“. Sakykite, Europa – kieno namai? Sirijoje karas vyksta ne pirmus ir ne antrus metus. Be to, karas vyksta ne tik Sirijoje. Kaip laikėmės įstatymų dirbdami su, pasak, Z. Vaišvilos, „organizuotai“ plūstelėjusiais Europon? Žmonės linkę pabėgėlius sieti su žiauriais išpuoliais. Kad tame tiesos grūdo yra – sutinka ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Dina RAKAUSKIENĖ

Baimės akivaizdoje
„Šiaulių naujienoms“ pavyko susisiekti su europarlamentaru Valentinu Mazuroniu, kurį apie situaciją Briuselyje žinios pasiekia ne tik iš viešosios erdvės, bet ir komunikuojant su padėjėjomis, dirbančiomis Belgijos sostinėje.
Savaitgalį Belgijos vyriausybė padidino teroro aktų grėsmės lygį Briuselio regione iki aukščiausiojo. Tad sostinėje uždarytos visos didžiosios parduotuvės, kino, koncertų ir parodų salės, stadionai, baseinai, klubai, universitetai ir mokyklos, atšaukti sporto ir kiti renginiai. O štai, kas tikrai kelia šiurpą: per reidus aptiktas ginklų sandėlis ir sprogmenų gamybos laboratorija.
„Briuselyje situacija yra ganėtinai rimta, kiek supratau, uždarytos vietos pradedant nuo antžeminių ar požeminių automobilių stovėjimo aikštelių, prekybos centrų, metro ir kt. Kreiptasi į savininkus, ypač centrinėje dalyje, kad šie uždarytų restoranus ir kitas viešo susibūrimo vietas. Pajėgų patruliavimas gatvėse ženkliai padidintas. Daugiausiai buvo tikimasi, baiminamasi, kad galėjo įvykti teroro aktas iki sekmadienio vakaro. Šiuo metu saugumo priemonės kiek mažesnės, bet jos pasilieka pakankamai rimtos“, – „Šiaulių naujienoms“ komentavo V. Mazuronis.
Pasak jo, atrasti rimti ginklų sandėliai, tame tarpe cheminiai ginklai, per reidus – yra per keletą kilometrų nuo Parlamento ir Briuselio centro.
„Pasigesta apsauginės aprangos ligoninėse, tad matomai tarnybos turėjo rimtos informacijos apie galimus labai rimtus teroro aktus, tame tarpe, kiek aš suprantu, ir galimai panaudojant chemines medžiagas ar cheminį ginklą“, – mano V. Mazuronis.
Strasbūre taip pat sustiprintos apsaugos priemonės.
Ar gatvės Briuselyje – tuštutėlės?
„Ne visos kavinės uždarytos, kažkas veikia, žmonės kažkur vaikšto, bet iš tikrųjų įtampa jaučiasi ir dėl tų padidintų saugumo priemonių, patruliavimo gatvėse ir dėl tam tikrų objektų“, – apie vyraujančias nerimo nuotaikas kalbėjo europarlamentaras.

Prisivalgysim, kad sprogsim (?)
Panašu, kad pasitempti reikėtų ne tik Belgijai, Prancūzijai, bet ir visoms kitoms šalims.
„Nors mūsų pareigūnai ramina, kad čia lygis galimų teroro dalykų yra labai mažas, arti nulio. Bet iš tiesų reikia suvokti, kad gyvename vienoje erdvėje, kad gyvename XXI a., kada komunikacija ir visi kiti dalykai yra labai išsivystę. Iš tikrųjų turėtumėme dar kartą visos atitinkamos tarnybos, galbūt netgi įstatymo leidimo lygmenyje, peržiūrėti, persiskaičiuoti, dar sykį persikoordinuoti, kad būtumėme tikrai pasiruošę, ne duok Dieve, galimiems įvairiems netikėtiems dalykams. Manau, kad šitoje vietoje, nusiraminimo nuotaikų tikrai neturėtų būti“, – sako V. Mazuronis.
Žmonės linkę pabėgėlius sieti su žiauriais išpuoliais. Ar yra tame tiesos grūdo?
„Aš manau, kad yra. Ir kad reikia kalbėti ne tik apie dabartinius pabėgėlius, kurie čia atvažiuoja. Jeigu pažiūrėsime pastarųjų metų didžiausius teroro aktus, t. y. Londono metro sprogdinimą arba įvykius Paryžiuje, tai juos įvykdė antrosios arba trečiosios kartos imigrantai. Tiesa, tada 1960 m. dauguma į Prancūziją atvyko iš buvusių kolonijų. Bet ne tik tie žmonės, bet ir jų vaikai per daugiau nei 40 metų nesiintegravo į visuomenę. Netgi jų vaikai šiandien yra pasiruošę sprogdinti. Jie nekenčia valstybės, kuri iš esmės jiems suteikė gyvenimą, mokslą, pajamas. Juk kai kurie buvo Paryžiuje ir barų savininkai ir pan.“, – komentuoja V. Mazuronis, pridurdamas, kad šie yra pasiruošę žudyti ir kovoti su vakarų civilizacija.
Jo nuomone, tai yra akivaizdus ženklas, kad iki šiol buvusi imigrantų integracijos sistema, egzistavusi Europoje, patyrė fiasko. Tad neatmetama tai, kad visame tame pabėgėlių antplūdyje infiltruotų žmonių su galimai teroristiniais polinkiais yra.
V. Mazuronis susimąsto apie ką kita – ateitį. „Kas bus po 20–40 metų, jeigu žiūrime iš tos laiko perspektyvos ir analizuojame tuos didžiausius išpuolius dabar? Aš manau, kad šitoje vietoje ES, visos valstybės ir Lietuva tame tarpe, privalo ne galva linksėti arba kaip strutis galvą kišti į smėlį, o privalo turėti savo poziciją. Šiuo atveju, aš manau, kad Lietuva neturi priimti pabėgėlių pagal tas kvotas, kurias mums dabar per prievartą bando įsūdyti“, – sako V. Mazuronis.

Pasak europarlamentaro V. Mazuronio, iki šiol buvusi imigrantų integracijos sistema, egzistavusi Europoje, patyrė fiasko.
Artūro STAPONKAUS nuotr.