Sekmadienį šiauliečiai automobiliais apsupo skulptūrą, tad atvykę darbininkai jos negalėjo išsivežti. Tačiau gali būti, kad jau šiandien prie „Penktojo kėlinio“ miestiečiai vėl išvys kraną.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Kova dėl „Penktojo kėlinio“ tęsiasi. Sekmadienį prie Šiaulių arenos atvyko darbininkai pasiruošę nukelti čia nuo 2011 metų stovintį dizainerio Viliaus Purono skulptūrinį akcentą „Penktasis kėlinys“, nes jo dar iki lapkričio 18 dienos Šiaulių miesto valdžios nurodymu turėjo nelikti.
Tačiau „Penktasis kėlinys“ liko savo vietoje – sekmadienio rytą šiauliečiai automobiliais apsupo skulptūrą, tad atvykę darbininkai jos negalėjo išsivežti.

Skulptūrą apstatė automobiliais
Primename, kad lapkričio 18 dieną dienraštyje „Šiaulių naujienos“ pasirodė straipsnis „Galutinis sprendimas: šiandien „Penktojo kėlinio“ privalo nelikti“. Tuomet Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius Eduardas Bivainis teigė, kad iki lapkričio 18 dienos „Penktasis kėlinys“ privalo būti nukeltas, nes po šios datos seks Miesto savivaldybės žingsniai, teisiniu keliu – antstoliai, nukėlimas, sąskaitos pristatymas ir kt.
Kaip sakė, taip ir padarė. Sekmadienio rytą prie Šiaulių arenos atvyko darbininkai pasiruošę skulptūrą nukelti. Tik to padaryti jiems nepavyko. „Penktąjį kėlinį“ apsaugoti pasiryžę šiauliečiai apsupo jį automobiliais, taip neleisdami pajudinti skulptūros iš vietos.
Dėl šio incidento buvo iškviesta policija, tačiau policijos pareigūnai dėl „Penktojo kėlinio“ išlikimo kovojančių miestiečių neišvaikė, tik nufotografavo ne vietoje stovinčius automobilius ir pranešė apie gresiančią atsakomybę.
Po nesėkmingos „Penktojo kėlinio“ nukėlimo operacijos E. Bivainis nedaugžodžiavo. „To klausimo kelias dienas visiškai nekomentuosiu vien tam, kad nurimtų aistros. Galiu tik užtikrinti tai, kad Savivaldybės pozicija nesikeičia – tvarka turi būti“, – pirmadienį sakė E. Bivainis.

Vyksta principų karas
Pasak V. Purono, tai, kad šį kartą pavyko išsaugoti „Penktąjį kėlinį“ yra laikinas rezultatas, nes esą šiuo metu vyksta kova su juo, o ne su skulptūra.
„Manau, kad tai yra principų karas. Aplamai, Lietuvos meno istorijoje dar nebuvo tokio atvejo, kai yra visi reikalingi suderinimai, o autorių kaltina nelegalumu.
Pasikartosiu, kad buvo gauti visi reikalingi dokumentai ir „Penktasis kėlinys“ atsirado kaip vienas iš elementų šiai zonai. 2011 metais užkliuvo vienintelis dalykas, kad tvarkant visus suderinimus nebuvo gautas „Šiaulių arenos“ autoriaus architekto Eugenijaus Miliūno parašas, nes tuo metu jo nebuvo. Tad Architektūros ir urbanistikos skyrius, vyr. architektė, suabejojo šia idėja. Tačiau tuomet kreipiamės į Miesto įvaizdžio komisiją, kuri pritarė „Penktojo kėlinio“ atsiradimui šalia Šiaulių arenos. Ir nuo to laiko aš užmiršau šią problemą bei galėjau ramiai miegoti.
Bet dabar nei iš šio, nei iš to pradėjo teigti, kad „Penktasis kėlinys“ yra nelegalus. Taigi į Miesto savivaldybę buvo kreiptasi ir klausta, kiek Šiauliuose nuo 2011 iki 2015 metų yra pastatyta nelegalių kūrinių. Prašėme sąrašo – deja, negavome“, – sakė V. Puronas.
Taip pat jis pabrėžė, kad kovoti su miesto valdžia nenori, nes yra kūrėjas: „Mane reikia globoti, o kovoti man nedera. Tad šiuo atveju man lieka tik pasiimti lūpinę armonikėlę ir užgroti „Už Raseinių prie Dubysos“, nes „Penktojo kėlinio“ vertikai neturi jokių argumentų, pateisinančių jų poelgį.“