Lietuvos gyventojai pradeda aktyviau ginti savo privatumą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jorūnė DAUNORIENĖ
LR Teisingumo ministerija viešai skelbia, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) gauna vis daugiau žmonių skundų, kuriuose skundžiamasi dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimą. Gyventojai nepatenkinti, kad viešose erdvėse įrengiamos vaizdo kameros. Ramiai gyventi neleidžia ir elektroniniu paštu plūstanti reklaminių laiškų lavina.
Skundų sulaukiama daugiau
Dėl vaizdo kamerų skundžiasi ir parduotuvių lankytojai bei darbuotojai, kuriuos šia technika stebi darbdavys. 2013 m. pirmą pusmetį dėl galimo privatumo pažeidimo naudojant vaizdo kameras buvo gauti 8 skundai, o šiemet jų skaičius padvigubėjo – gauta 18 skundų.
Daug skundų gaunama ir dėl tiesioginės rinkodaros – kai žmonės į savo elektroninį paštą gauna nepageidaujamus laiškus. 2013 m. pirmą pusmetį tokių skundų buvo 30, pernai per 6 mėnesius – 109, šiemet – 53.
Per šešis 2015 m. mėnesius VDAI gavo 217 ir nagrinėjo 129 anksčiau gautus skundus. Iš viso per šį pusmetį išnagrinėta 215 žmonių skundų dėl asmens duomenų apsaugos. 157 atvejais buvo skundžiamas privatus sektorius, 38 – valstybės institucijos, 22 – kitos institucijos. Daugiausia skundų gauta dėl tiesioginės rinkodaros, dėl valstybės registrų, skolininkų duomenų, vaizdo duomenų, dėl duomenų tvarkymo internete.
Kiekvienas turi teisę į privatų gyvenimą
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad gaunamas didesnis skundų kiekis, nebūtinai reiškia, jog dažniau pažeidžiama gyventojų teisė į privatų gyvenimą.
„Skundų dėl galimai netinkamos asmens duomenų apsaugos iš tiesų daugėja, tačiau tai pirmiausia reikėtų sieti su augančiu žmonių teisiniu raštingumu. Teisingumo ministerija, kitos institucijos rengia aktyvią teisinio švietimo kampaniją, kurios metu žmonės supažindinami su pagrindinėmis savo teisėmis, tame tarpe – ir teise į privatų gyvenimą“, – akcentuoja J. Bernatonis.
Tad ką daryti, jei gauname nepageidaujamus elektroninius laiškus ar SMS žinutes? Teisingumo ministras atsako, kad pirmiausia turėtumėme kreiptis į tos informacijos siuntėjus ir paprašyti daugiau tokių laiškų ar žinučių nebesiųsti. Jei į tokius pageidavimus nereaguojama, tuomet reikėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Tuo tarpu jeigu esame nepatenkinti, kad kaimynas su mumis nepasitaręs prie savo namo įsirengė kameras, turėtumėme žinoti, kad bet kuris asmuo savo privačioje valdoje gali įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau jos neturi fiksuoti kaimynų privataus gyvenimo. Jeigu tyrimo metu paaiškėja, kad filmavimo metu yra renkami duomenys apie kitų asmenų privatų gyvenimą, tuomet pažeidėjui gali tekti susimokėti baudą.
Siūlo skatinti atsakingą elgesį
O taikomos baudos iš tiesų nemenkos. Tačiau ar iš tiesų tokia priemonė atbaido nusikaltėlius nuo pažeidimų atlikimo? Galbūt reikėtų griežtinti LR teisinę sistemą?
Ministro teigimu, šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai, kurių didžioji dauguma yra perkelta iš Europos Sąjungos teisės, tinkamai užtikrina asmens duomenų apsaugą.
„Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos baudos už asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimus, jos siekia iki beveik 600 eurų, o Reklamos įstatyme už įkyrių žinučių siuntimą juridiniams asmenims bauda gali siekti beveik iki 9 000 eurų. Todėl pirmiausia reikėtų skatinti atsakingą elgesį, kuris nepažeidinėtų žmonių teisės į privatų asmens gyvenimą“, – siūlo J. Bernatonis.
Žmonėms, kuriems vis dar kyla klausimų, ar verta ginti savo teises, pašnekovas atsako, kad tą daryti būtina.
„Žmogaus sveikatos duomenys, jo asmens kodas, priklausymas profsąjungoms, politinėms partijoms – tai yra asmens duomenys, kurių viešai negalima skelbti negavus tų žmonių sutikimo. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Lietuvos Konstitucija garantuoja žmonėms teisę į privatų gyvenimą, todėl šią vertybę kiekvienas žmogus turėtų saugoti ir ginti“, – pabrėžia Teisingumo ministras.
