
Šiaulių tardymo izoliatoriuje apgyvendintos 26 moterys – dauguma iš jų laukia nuosprendžio už nužudymą.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Asta VOLKOVAITĖ
Vienos Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojos įsčiose auga nauja gyvybė, kuriai čia nelemta nei gimti, nei augti. Įstaigos administracija niekuo dėta – tokie šalies įstatymai.
Daugiausiai – kalinčių dėl įtarimų nužudymu
Šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyvena 26 moterys, dauguma iš jų laukia teismo nuosprendžio už nužudymus. Dvi iš jų – S. Šalkauskio gimnazijos gimnazistės nužudymu įtariamos bendramokslės Viktorija Vaitiekaitytė bei Viktorija Lietuvninkaitė. Nuteistųjų Šiaulių tardymo izoliatoriuje šiuo metu nėra, tad ūkio būryje dirba vien vyrai.
„Nuo 1999-ųjų moterų laikymo sąlygos kamerose labai pasikeitė į gera. Dabar jos suremontuotos ir daug šviesesnės, išklotos šviesesnės plytelės. Kiekvienai moteriai prieinamas šiltas vanduo. Anksčiau visos įkalinimo įstaigos buvo labai perpildytos. Įstaigoje gyveno 1 200 suimtųjų ir nuteistųjų. Nors vietų daugiau neatsirado ir izoliatorius pagal visas normas laikomas perpildytu ir šiandien – kali apie 600 žmonių. Pasikeitė ir maitinimas. Jis dabar kur kas geresnės kokybės“, - pasakoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas Remigijus Rudaitis.
Laukia nuosprendžio ir kūdikio
Viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčių moterų šiuo metu gyvena kūdikio laukimu. Kitoms likimo draugėms jai belieka tik pavydėti, nes nėščios moterys įkalinimo įstaigose turi teisę būti apgyvendintos vienos.
„Jeigu nėščios moterys pageidauja, jos visada gali būti perkeltos, kad būtų apsaugotos nuo streso ir panašiai. To pageidavo ir šiuo metu įstaigoje gyvenanti nėščia moteris. Skirtingai nei kitos suimtosios, nėščiosios turi galimybę gauti maisto siuntinius. Sukviečiama gydytojų komisija, jos išvados teikiamos Kalėjimų departamentui, kuris suimtajai ar nuteistajai nustato maisto perdavimo kiekį ir periodą“, - sako R. Rudaitis. Anot jo, dabar izoliatoriuje kalinti nėščioji atsisakė galimybės gauti maisto siuntinius dėl biurokratinių priežasčių – tam reikia vykti į Vilniuje esančią laisvės atėmimo vietų ligoninę.
„Ji atsisakė tokios ilgos kelionės“, - paaiškina R. Rudaitis. Būtent minėtoje laisvės atėmimo ligonėje šios nėščiosios kūdikis ir turėtų ateiti į pasaulį. Išimtis gali būti padaryta tuo atveju, jei gimdymas būtų staigesnis. Tuomet suimtoji būtų nugabenta į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ir iš jos moteris su kūdikiu į izoliatorių nebegrįžtų.
„Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra sąlygų, jog pagimdžiusios moterys čia galėtų auginti vaikus. Tokia galimybė yra Panevėžyje, kur moterims suteiktos sąlygos auginti vaikus, kol jiems sueis treji metai“, - pasakoja R. Rudaitis. Vyresniems kaip trejų metų amžiaus vaikams nelemta likti su savo motinomis, jeigu bausmės laikas dar nebūna pasibaigęs.
Nėščiosioms – sočiausi pietūs
Be minėtų privilegijų, nėščiosioms Šiaulių tardymo izoliatoriuje visada tiekiamas sotesnis maistas – dienos maisto davinio norma gali siekti iki aštuonių litų, kai dirbančiam vyrui numatyta iki pusseptinto lito, nedirbančiam – iki penkių litų, nepilnamečiui – apie septynis litus, vienam ligoniui ir neįgaliajam vyrui – iki pusseptinto lito, moteriai – iki 5,90 lito, o viena nedirbanti moterys perdien pravalgo tik apie penkis litus.
Kalinčios moteris neretai pasigenda peilių, kurių įstaigoje neleidžima turėti. „Kartais kamerose atrandame savadarbių peilių“, - prisimena R. Rudaitis.
Bažnytinė santuoka – tik laisvėje
Sumainyti žiedus trokštančios moterys, kaip ir kalintys vyrai, turi galimybę tai padaryti tarp įstaigos sienų. Deja, nors Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra koplyčia, įmanoma tik civilinė santuoka.
O kalinčių moterų sutuoktinių laukia tikras gyvenimo išbandymas – pirmosios santuokinės nakties gali tekti ilgai palaukti, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasimatymų kambaryje nėra lovos. Kaip vaizduose iš kriminalinių filmų – čia galima tik kalbėtis, liesti vienas kitą per stiklą kalbantis telefonu. „Santuokinis gyvenimas – laisvėje. Prieš santuoką jie būna informuoti, jog nieko nebus“, - teigia R. Rudaitis.
Visgi trokštančių čia prisiekti amžiną meilę atsiranda. Tik vestuvės čia vyksta tyliai – be tokioms ceremonijoms įprasto šampano, pompastikos ir Mendelsono maršo.
„Pasikeičia vestuviniais žiedais, pasirašo ir vėl atsisveikina“, - apie sutuoktuves įstaigoje sako R. Rudaitis.
Fizinės meilės moterų kamerose – nėra. Bent jau tokios istorijos nėra žinomos su moterimis dirbantiems įstaigos darbuotojams. Bet seksualines fantazijas pildyti vienoms, naudoti vibratorių nedraudžiama. Šio daikto kaliniams draudžiamų turėti daiktų sąraše nėra.
Moterys nesikvepina
Nė viena Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventoja nesikvepina. Kvepalai kalėjimo įstaigose – draudžiami.
„Jie draudžiami, nes jų sudėtyje yra šiek tiek alkoholio“, - teigia R. Rudaitis. Neatmetama galimybė, jog kvepalai gali būti naudojami ne pagal paskirtį – praskiesti vandeniu ir išgerti. Tad kartais be mobiliojo ryšio telefonų ar kitų pamėgtų draudžiamų daiktų įstaigos darbuotojai moterų kamerose atranda ir kvepalų.
„Kvepalų atrandame pas moteris, parvykstančias iš policijos areštinių. Dažniausiai tokiais draudžiamais daiktais aprūpina artimieji“, - sako R. Rudaitis.
Šiuo metu kalinčioms moterims per siuntų tarnybą leidžiama tik perduoti drabužius ir avalynę. „Maisto perduoti negalima. Tai leidžiama tik policijos areštinėse“, - paaiškina R. Rudaitis.
Moterys itin mėgsta puoštis ir dažytis
„Kadangi būrio viršininkas – vyras, visada yra tokių, mėgstančių pasidažyti, jos kamerose turi lūpdažių, šešėlių“, - juokauja R. Rudaitis. Jis pabrėžia, jog per keliolika savo darbo metų įstaigoje jam neteko skųsti administracijai dėl seksualinio priekabiavimo.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje apgyvendintoms moterims tenka pamiršti ir kitus gyvenimo malonumus: mezgimą ar nėrimą. Kamerose neleista turėti mezgimo ar nėrimo priemonių, kad jais nebūtų susižalota ar nebūtų sužalotos kitos gyventojos. Kadangi per vasarą daugelis užsiėmimų, kaip dailės ir kitos, nevyksta, moterys užsiima kita veikla.
„Įstaigoje yra biblioteka. Daugelis mėgsta skaityti. Yra itin besidominčių teisinėmis knygomis, domisi įstatymais, itin mėgstama rašyti laiškus. Jų skaičius neribojamas, - sako R. Rudaitis. - Nuo rugsėjo 6-osios suimtosios ruošiasi kibti į mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia galimybė joms bus suteikta įstaigos viduje“.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojams draudžiama kamerose turėti peilių, tad kai sviestą ant duonos tepti pabosta šaukštu, ne tik kalintys vyrai, bet ir moterys geba „susiorganizuoti“ savadarbių peilių.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Komentaras
Kalėjimų departamento prie LR TM atstovas spaudai Tomas Čepelevskis:
- Įstaigose nėra specialių patalpų nėščiosioms todėl, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, suimtųjų vaikai tardymo izoliatoriuje nelaikomi. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos per dešimt dienų nusiunčiamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių) namus. Jeigu moterys pataisos įstaigose tapo nėščios, jos iš pataisos namų arba kalėjimo perkeliamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių) namus. Minėtoms nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų administracija taip pat gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai.



